įkvėpti šilumos

Kai šviečia geltoni žiburiai
virš apnuoginto,
rudenio sodo,
kažkur iš aukštai
nukrenta mažas sniegas,
nutupia
lyg geltonas paukštis ant žemės.

Bet paskui...
tu ateini,
ateini iš tamsos
į sniego prisilietimu šiltą žemę,
ateini,
ir verkia geltonas paukštis,
tirpsta jis ašaromis,
ir numiręs baime,
skrenda į žemės širdį.
Ras jis ten neregimus tavo sapnus.
Ir jei vieną naktį
tu užmerksi akis -
tai bus mažas sniegas,
pravirkdęs tavo širdį.