„Gerame“ kelyje

Maironio 150 m. atminti:

Lietuvis daug išsižadės:
Tautos, kalbos, net pavardės,
Bet mėgsta šiupinį jis tirštą;
Nors būtų išgama tikru, –
Užgautas šiupinio garų
Jisai kitus garus užmiršta.
Iš Maironio poemos „Mūsų vargai“.

Tai gyvena laisvi ponai,
Nusipirkę po diplomą:
Seime sąskaita didės,
Su „karietom“ važinės.

Valdo tinklus parduotuvių,
Į Egiptą – „ant tuoktuvių“,
Kiek ten Saulės, šilumos –
Nebereikia ir žmonos...

Vaikdaržius vis remontuoja,
Dar kiti juos renovuoja
Įstaigos tos  – pažiūrėk,
Vis privačios. Nori – rėk...

Kai valstybė finansuoja,
Tai tokios ir egzistuoja:
Iš vaikelių bus ugnis;
Švies gėrovės ateitis.

Bet sargai Temidės budi,
Nebandyki jų pajudint;
Tuojau kodeksus atvers
Ir baudom tave užvers.

Gal dar skųstis panorėsi?
Tai tikiu, kad nesuspėsi:
Mokestis padvigubės;
Nuo jo niekas nepabėgs.

Kainos auga vis, didėja –
Krizė irgi nemažėja...
Nes bažnyčiai nuo rudens,
Trūksta švęsto vėl vandens.

Yra dar Valdovų rūmai,
Valdžiai teikiantys orumo.
Formalumus dar atliks;
Pinigai vėl baloj liks.

Tyli jie ausis suglaudę,
Gėrisi – visi be glaudžių
Šoka tango ir kitus
Nuogo tarpkojo šokius.

Toks gyvenimas šios „laisvės“
(Bet kokiais keliais ji vaikšto?),
Signatarai „dideli“
Džiaugias –
            Lietuva
                      geram
                              kely...