pirmasis

Apleidau tave,
Kaip mano namus kiti apleido...
Išmečiau tave,
Kaip gėlę išmetu ant Jūros kranto...
Išsidrėbiau...
Akis užmerkiau...
Apsimečiau, kad nieko negirdžiu ir nematau...
Tik tyliai tyliai
Lyg sapne...
Aš išgirdau...
Tave...
Šaukeis manęs, kaip vaikas šaukiasi mamos, išvydęs šviesą,
O aš lyg kurčias nebylys
Akis įsmeigęs į tave žiūrėjau
Ir su granitine širdim aš jausti nemokėjau...
Taip gyvenau gal dieną, gal daugiau....
-----------------------------------------------------------------------
Kol pats atsiklaupiau ir maldavau...
Nebuvau nei kurčias aš nei nebylys...
Ir širdis ne iš granito...
Tik nebuvusios vaikystės ilgesys
Tądien ugnį kurstė...
O dabar jinai štai čia...
Mano lūpas tyliai šluosto...
Aš jaučiuosi netikra...
Ją mečiau, o ji man širdį glostė...