Iš avinų gyvenimo

Net ir avinas, ilgą laiką daužydamas galva sieną, vieną syki pavargsta. Vieni avinai miršta nuo galvos traumų, smegenų išvarvėjimo arba kepenų cerozės. Kiti, užuot sustoje daužyti ir nusiramine, pasikaria. Būna tokių kurie lenda po traukianiais, riedančiais per ganyklas, vienas kitas netgi nusišauna. Patys didžiausi avinai originalai sugeba nusinuodyti maistu. Persivalgo pievose iki negivumo, dirvinių asiuklių.
Didelėje pagarboje tarp avinų yra super avinai, kurie apie sienos daužima galva parašo filosofinius traktatus, sukuria mokslinius darbus (cheminius ir matematinius) su ygrikais ir iksais. Tokiems priklauso nemokami aikiniai ir rašalas. Super avinai sieną daužo labai susikaupę ir didžiai rimtomis veido išraiškomis. Taškosi po pievas kraujas ir rašalas, dūšta optika, byra tinkas.
Avinai savižudžiai, super avinams pastato pievos viduryje paminklus. Bronzinius ir granitinius. Susirenka avinai per šventes prie tų paminklų, rėžia iškilmingas kalbas, susikabine kanopomis šoka charavodus, retkarčiais koks avinas didvyris, pagautas įkvėpimo, prie paminklo susidegina...
Pavarge avinai, dažniausiai atsiskiria nuo visuomenės. Egzistuoja toks avinų masinės psichozės susivienijimas. Sėdi pavargę avinai, alkani ir išseke prie sienos, galvas kraipo ir žiūry į ją iki absoliutaus akių išvarvėjimo. Jie mato dievą.