Labas rytas, idiote

Tu nesi gražus. Tu nežaidi, tu nepriklausai šiam žaidimo modeliui. Tu blaškaisi, tu nevykėlis, nes mąstai, jog pasaulis mažas, sienos siauros, tik tavo kambarys tampa visas  pasaulis. Niuru, keikiesi mintyse,  bleet, užsipisosios svajos, užstrigo paauglystės seksualinėse troškimuose, nori palengva nert į svaigulį, tokiais tyriais žingsniais einančiais  link to, ką jauti šią akimirką, tai buką tuštumą, ji žavinga, kaip kekšės iš vitrinų. Taip, tai jos, jų makiažas lyg supistas muliažas, spalvų gamos, judesiai, kūnas, nachuj kaip gerai!! Lyg cukrus pudroj, instinktai netyli, jie beldžiasi ir tampi idiotu, tokiu idiotu, kad žiūri prieš veidrodį ir pariniesi dėl to, kad tau megztinis netinka prie džinsų. Taisyklės, dorovės bybių filosofija, tikra xujnia, paralelinės miglos ir daugiau nieko, viskas sukišta į vieną paveikslą, kuria tapai užsimerkęs. Girdi, užsimerkęs!  Mokaisi, kuri tikslus, planuoji, bet nuo savęs nepabėgsi, bėgti, lėkti ir siust visus nachuj yra pernelyg paprasta, tai ka aš tau siūlau? nusipirk nauja megztinį, kad nuo jo  pats blt net sudrėktum.