Atėjo naktis nusagstyta žvaigždėmis,
Pasipuošusi sidabro ir šerkšno gėlėmis.
Nubarstė ji žemę žiemos dukromis
Ir paskendo pasaulis nebylioje nevilty.
Galiu prisiekti, girdėjau,
Našlaitę raudančią šėlsme pūgos.
Ir stiklo šukėmis jos ašaros pavirto
Ir čaižė nuogas medžių rankas.
Ir miegas, melagis ir vagis,
Žadėjo užmarštį man ramią,
Bet ir ten, karalystėje sapnų,
Skamba verksmas tūkstančio naktų.