Marija kalbasi su mama

Marija gulėjo vonioje paskendusi tarp kvepiančių muilo putų ir buvo visai pamiršusi viską pasaulyje. Ji mąstė apie Tomą ir kaip jis supo ją ant sūpynių, o po to nupirko vanilinių ledų su šokoladiniu glaistu ir ji pasakojo jam apie mokyklą. Bet įėjo mama:
- Ar viskas gerai? 
- Taip, - nusišypsojo Marija mamai.
Mama prisėdo ant vonios krašto, paėmė kempinę ir ėmė ją muilinti.
- Ar buvo linksma su Tomu?
- Taip, - Marija nušvito, - Jis mane supo ant sūpynių ir nupirko ledų. Ir dar buvo jo draugas Vytas su dideliu juodu Bartu.
- O kas tas Bartas?
- Jo šuo. Jis bėgo visada priekyje ir žmonės ėjo aplink mus, nes jis toks baisiai didelis ir žmonės jo bijojo, bet Vytas sakė, kad jis tik atrodo piktas, o iš tikrųjų yra toks pats geras, kaip Tjorvenės Bocmanas, - tauškėjo Marija. Ji turėjo kalbėti visa persikreipus, nes mama trynė jai nugarą ir, kol Marija kalbėjo, visą laiką pritariamai linksėjo galva.
- Tomas sakė, kad Vytas turi pirkti elektrinę gitarą. O Vytas sakė, kad nuo jos tik galvą skauda. Bet Tomas sakė, kad Vytas dabar turi panelę Operos Solistę ir dėl to nebenori pirkti elektrinės gitaros. Man atrodo, ta Operos Solistė yra jo draugė. Bet Tomas sakė, kad ji nenori klasikinės gitaros, tai aš iš tikro nelabai suprantu, kodėl Vytas ją pirks, jeigu nenori.
Mama nuplovė Marijos muiliną nugarą ir dabar ėmėsi jos garbanų. Marija tuo tarpu piktai iškėlė koją iš vandens ir žiūrėjo, kaip muilo putos varva nuo pėdos per kulnį ir krenta kąsniais į vandenį.
- Mama, kam Vytui klasikinė gitara? Tomas sakė, kad roko grupei reikia elektrinių gitarų.
- Nežinau, vaikeli. Aš apie gitaras nelabai ką žinau. Gal Vytas nebenori roko grupės?
- Nori. Tomas sakė, kad jis norėjo, bet po to susidėjo su panele Operos Soliste ir susidomėjo klasika.
- Na, gal taip ir geriau.
- Ir Vytas taip sakė.
- Na va, matai, - Mama antrą kartą muilavo Marijai galvą kiaušininiu šampūnu ir dabar ėmė įnirtingai masažuoti galvą.
  - Mama, aš nesuprantu. Kodėl žmonės daro tai, ko nenori?
Mama panardino Marijos galvą į vandenį ir ėmė skalauti plaukus. Tada nuprausė jai veidą. Atsuko Mariją į save ir rimtai pasakė:
- Mažute, taip dažnai būna. Kartais nenori, bet reikia.
- Bet kodėl?
- Todėl, kad tai išeina į gerą. Kartais tu nenori tvarkytis kambario, bet jei tai padarai, pati daug maloniau jautiesi, ar ne? Ir į mokyklą keltis anksti nesinori, bet reikia.
Marijos veidelis apsiblausė:
- Tikriausiai. - Ji pažvelgė į vonios dugną. Putų jau nebebuvo. - Tai manai, nieko tokio, jei Vytas pirks klasikinę gitarą?
- Aišku, nieko tokio.
- Bet Tomas nori, kad jis pirktų elektrinę.
- Tada Tomas turės būt Vyto draugas ir leis jam pirkt tokią gitarą, kokios jis pats norės.
- Ar taip daro draugai?
- Na, aš bent jau norėčiau, kad tu taip darytum su savo draugais. - mama pabučiavo Mariją į kaktą, - O dabar lipk iš vonios ir šluostykis. Aš einu užkaisiu tau karšto pieno nakčiai.
Marija išlipo iš vonios ir ėmė šluostytis. Ji mąstė, kad viskas dabar atrodo dar sudėtingiau. Tomas turi leist pirkt Vytui tą gitarą, kurią nori pats Vytas, nes Tomas yra Vyto draugas. Tikriausiai panašiai panelė Operos Solistė turėtų leist Vytui pirkt elektrinę gitarą, jei ji yra jo draugė. Marija atsiduso. Reikės paklaust Tomo, ką jis apie tai mano.