Šie pasakojimai surinkti prieš Naujus metus. Su gerai visiems pažįstamais gyvuliukais – šunimis ir katinais – kalbėjomės gatvėse, butuose, kiemuose, netgi medžiuose. Interviu metu prašėme jų trumpai papasakoti apie save ir ko nors palinkėti ateinančių Naujųjų proga. Štai ką jie papasakojo.
Bevardis, beveislis, benamis šuo
Žmonės galvoja, kad man blogai. Žinoma, ne dešrelės, bet gyventi galima. Vakar pagavau ir sudraskiau katiną. Daugiau bjaurybė nelakstys ir nekniauks. Šiandien ryte iš šlubo šuns atėmiau kaulą. Vėl gerai. Žmonės galvoja, kad man blogai, bet man gerai. Naujiems metams visiems linkiu daug prisiėsti.
Reksas, beveislis, kaimietis
Jeigu mane paleistų, tai aš bėgčiau. Bet aš pririštas. O kai vakare paleidžia, tai paskui ėsti duoda. Tada aš nebėgu. O jei paleistų – bėgčiau. O mano būda dažyta – bet aš spalvų neskiriu. O labiausiai man patinka žiūrėti televizorių, nes jis rodo nespalvotai, o žmonės žiūri ir mato lygiai taip pat, kaip aš. Multiplikaciniai filmai patinka. Bet žmonės neleidžia į vidų, todėl vakare, kai paleidžia, pasiremiu priekinėm letenom į sieną ir žiūriu pro langą, o Rainis juokiasi. Aš jį svajoju kada nors pagauti ir sudraskyti. Naujų metų proga visiems linkiu, kad visos svajonės išsipildytų.
Lesė, škotų aviganis, miestietė
Jūs, turbūt, visi skaitėte apie mane. Ten aš ir buvau. Gal ir ne aš, bet vis tiek – Lesė. Ji kažkur kažką išgelbėjo. Aš irgi visą laiką kažką gelbėju. Vieną sykį į mano butą atėjo kažkoks svetimas, ir jis norėjo suvalgyti labai skanaus torto labai skanų gabaliuką, tai aš tą gabaliuką išgelbėjau. Aš esu daug skanių gabaliukų išgelbėjus. Aš esu aukštos nuomonės apie save. Nežinau, ką tai reiškia, bet taip sakė mano šeimininkas. Taip, aš aukšta, graži ir daili. Mano balti ir aštrūs dantys, kai aš šypsausi, katinai verkia.
Naujų metų proga linkiu visokeriopos laimės, visokeriopo pasisekimo ir visokeriopo asmeninio gyvenimo.
Rainis, beveislis, pamiškės sodybos katinas
Aš dabar labai norėčiau valgyti, iš bėdos gali net ėsti. Aš esu katinas, ir vaikštau, kur... skaniausia, maistingiausia ir pigiausia, o dar geriau – visai už dyka.
Apie šunis aš galiu daug kalbėti, turiu labai daug gražių apibūdinimų, palyginimų ir išsireiškimų, bet esu išauklėtas katinas, todėl jų nevartosiu. Visi šunys yra banditai, išgamos, kraugeriai, idiotai, nemokšos, pagaliau – riestauodegiai! Va kaip. Bet visgi pats bjauriausias sutvėrimas, koks tik yra pasaulyje – beuodegis šuo. Kai buvau jaunas, jokiu būdu netikėjau, kad yra tokių šunų, galvojau, kad tai tik siaubo pasakėlės neklaužadoms kačiukams drausminti. Bet šią vasarą pamačiau – beuodegį šunį. Gerai, kad jis manęs nematė. Tris savaites aš jį sapnavau.
Naujų metų progą noriu pasilinkėti sau linksmo ir nerūpestingo gyvenimo.
Montesuma, Siamo katinas, miestietis
Būtų visai gera gyventi, jei ne tas mano nuomininkas. Aš jį laikau savo bute, atidavęs geriausius kambarius, o jis nuomą moka tik šalta ir dažniausiai sugedusia mėsa, sugižusiu pienu ir visokiom atliekom, ir tai nereguliariai. O dabar dar tiek suįžūlėjo, kad nė mano draugų nebeįleidžia į butą – atseit, dirbti trukdo. Aš jam ir vienaip, ir kitaip kalbu, aiškinu, o tas kad nors žodį suprastų. Jau tokie kvaili padarai tie žmonės, šunys, kad juos kur, ir tai protingesni.
Bet bjauriausia, kad jis mane vadina nenormaliu ir šlykščiu vardu – „Montesuma“. Sako, imperatorius toks buvo. Aš viską žinau – tai buvo žioplas imperatorius – jis pasidavė į nelaisvę. Ir jo vardu mane vadina! Mane, gražiausią ir protingiausią kvartalo katiną! Ne, nieko nebus, reiks varyti jį lauk ir išnuomoti butą kokioms penkioms dailioms katytėms.
Laimingų Naujųjų metų, katinai!
-
Visiems šiems gyvuliams uždavėm vieną klausimą – „ar jūs manote, kad Naujųjų metų naktį visi gyvūnai susitaiko, kaip kad teigia sena žmonių legenda? “
Visi atsakė daugmaž vienodai. Pateiksime tik vieno katino atsakymą: „O kada jie buvo, tie Naujieji metai? “