Išsigelbėjimas

Mano moterys vorele vaikšto
    aprengtos suglamžytom linų galvutėm.
    Pašventintos rugių bedugnės jų kvapo
    skardžiabalsio tylėjimo
    nužudyti sapnai, kur kariavom.
    Toks lengvas rugpjūtis pjūtis
    supeliję rugiai sumušti
    išdalyta jau duona vargo vakarui.
    O man kas – mano moterys
    vaikšto nuogos linuos –
    Negaliu pasakyt, kad blogai
    baltos baltos mano protnamio sienos.