Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







(Tęsinys. VI dalis)







    Ilgai negalvodama, į kokį klubą eiti, apsistojau artimiausiame ir kur pigiausiais įėjimas. Susiradusi tuščią staliuką su keturiom kėdėm, prikaltom prie grindų, gal kad nenušvilpautų, o gal kad girti jomis vieni kitiems galvų nesumaitotų, įsitaisau prieblandos ir  dūmų užuovėjoje. Žmonių dar buvo ne daug atėjusių, likusių žmonėmis irgi jau nebedaug, prisiliuobę kiauliažmogiai taip pat dar nespėjo patvindyti šokių-strykaliojimų-svirduliavimų-išsitaškymų aikštelės, o rinktis visi pradeda maždaug apie vienuoliktą ir jau laaabai „normaliai įkalę“. Aš nusprendžiau Jų palaukti ir pragerti savo pusę stipendijos čia (kitą pusę, truputį daugiau nei pusšimtį, pasilikau pagirioms gydyti ir duonos bei lašinių pauostymui nusipirkti reikės).
    Pralaukiau daugiau nei tris valandas, kitais matavimo vienetais, - keturis su puse alaus bokalus, buvau jau ir šiaudelio paprašius, kadangi bokalai vis sunkėjo, kol pasidarė tokie sunkūs, kad net nebepajėgiau jų nulaikyti abiejomis rankomis.
    Vos nepaspringau, ką tik įsisavintu L&M’o dūmu, išgirdus kažką už apkritusių plaukų:
    - Kažko laukiate?
    - Taip, kol kas nors nubaus mano vienatvę ir ji turės apleist mane, - ir  pati pagalvoju, kur ji pradings, kur ji, vargšė, dėsis, ar tuose minkštuos cigarečių dūmų gumuluos, kas ją daugiau priglaus ir sušildys, jei ne aš. Žiūriu, jau ėmiau svaičiot taip, lyg studentiškos duonos vartojimas būtų pasiekęs filosofinį lygmenį.
    - Kokiom nušlifuotom frazėm kalbat. O už ką gi tą vienatvę baust? -  kvailys, iš kur tos frazės nušlifuotos, jei aš tik trečiąkart klube ir dar vienąkart muziejuje esu buvus. Bet vis dėlto, jis man flirtuodamas šypsos ir negalėčiau pasakyt, kad bjaurus, o gal alus savo daro, žodžiu, jis man patinka, dar nežinau, ar mano skonio, bet kadangi aš skonio neturiu, bent jau mama taip sako, tai ir problemos nėra. Taigi, aš irgi išsišiepiu kiek begaliu ir toliau tęsiu savo svaičiojimus, tikėdamasi taip nukabint spuogų „likvidatorių“:
    - Kad ji prisvilo prie manęs, lyg būčiau jos geriausia draugė. Nemėgstu, jei prie manęs kas nors prisiriša, - kol kas prisirišusiųjų nebuvo daug, ir tie patys akli, jog net neįžiūri, kad esu neįgali jiems ką nors duoti.
    - Na, aš rištis nei lipdytis nesirengiu, tačiau bent jau prisėst ar galima?
    - Žinoma, aš ir laikiau šitą vietą tau, - ir dar labiau išsiviepiu, kad net skausmą pajutau.
    - Ačiū, bet turiu perspėt, aš ne vienas...
    - Jau nebestebina, nes rodos tik aš vienintelė šiam pasauly viena likau.
    - Norėjau pasakyti, mes tryse, o, matau, jau ateina ir mano palaikymas su alum.                               
Tiesiog plakuosi, nes daugiau laisvų staliukų nebėra, tik ta didžiapa... violetiniu sijonu dar vis viena, kaip ir tu sėdi, va ten, matai?
    Aišku, kad matau, mane labai paguodė, kad iš dviejų blogybių buvau pasirinkta aš, labai paguodė tie žodžiai ir mano vienatvę, ji jau buvo besitraukianti, o še tau, pasirodo nebereikia. Tikriausiai ir ta lovelaso šypsena anas man šypsos tik todėl, kad kitaip nemoka, o aš jau būčiau patikėjus, kad ir manęs įmanoma norėti.
    Laisvos vietos liko tik čia, kai tuo tarpu klube žmonės, kaip troleibuse malasi, pasijutau, lyg būčiau raupsuota, ir tik staiga susiprotėjau ir pasisukau taip, kad būtų matyti tik ta mano veido pusė, ant kurios vis dar buvo baigiančios nubyrėti krempudros.
    - Na štai ir alus...
    Dabar nuobodus, nes betikslis, susipažinimo ritualas...
    - Malonu, - tik atsakau, nors visai nusiš..., nei man malonu, nei nemalonu, koks man skirtumas, kas šalia sėdės, juk įlipus į traukinį ir matydama aplink tik invalidus neišlipu, tai čia koks skirtumas. Iš tikrųjų tie vardai ne tik kad išgaravo man iš galvos, jie net nebuvo spėję ten įlįsti, tik bus dar trys nauji veidai, kuriuos pamačius gatvėje, užduosiu prakeiktą klausimą, kur matytas, o gal esu kalbėjus, ką ir apie ką aš kalbėjau su tuo veidu, tik tiek nieko daugiau ar mažiau.
    Ilgai nelaukus atsiprašiau, atsistojau ir išėjau. Galvojau, eiti nuo tilto į Nerį šokti, bet kadangi nesilaukiu, kaip Verutė, tai grįžau (jau tuščiu troleibusu) namo. Gurkštelėjau kakavos, bet ši pasirodo vakarykštė, tai iš vis keikdama savo būtį įsirausiau į patalus net nenusivalius dažų nuo veido. Prieš užmigdama dar spėjau pagalvoti, kad tie spuogai ilgam įsitaisė ant mano fizionomijos.


          (Tęsinį pažadu)
2003-11-24 16:45
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 13 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-26 12:35
ir kiti
Spėju- Neryje šalta... Geriau "lašinių" pauostyt.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-24 18:27
Hippie
kajp visada!
respect
ir sekmes moksluos:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-24 17:55
petro povilo bažnyčia
visai neblogai, o zinok as tai pagalvojau kai tu rasei "spuogu likvidavimo misija", kad turejai omeny vienadiene nakti, nes niekas taip nepadeda atsikratyti spuogu kaip sexas :) oda automatiskai grazeja, spuogai nyksta ir tampi patrauklesne... chi syzinu, bet tai tiesa :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą