Tobulybė

Jei kas nors paklaustu koks jis buvo man? aš atsakyčiau -  tobulas.. Žmogus privertęs mane pakilti nuo žemės ir išgyventi idealias akimirkas drauge. Aš dievinau tą nežinomybės jausmą būnant šalia jo, tą baimę kojų pirštuose ir lengvą šaltį krečiantį mano kūną jaučiant jį šalia. Kiekviena akimirka su juo buvo nenuspėjama, pilna ekstazės ir adrenalino. Aš dievinau lėkti su juo nežmonišku greičius, oranžinių šviesų apšviestomis naktinėmis, vasara dvelkiančiomis miesto gatvėmis, lėkti ten kur būtume tik aš ir jis. Jo beprotiški pasiūlymais priversdavo mane sutrikti, bet niekada neatsisakydavau, nes visada žinojau, jog su juo aš saugi. Aš dievinau jo žalias akis ir tai kaip jis žiūri į mane, trokšta manęs ir dievina mane. Mėgdavau jo rimtą veidą jam vairuojant, galėdavau į tą veido išraišką žiūrėti  nei nemirktelėdama ir laikyti jo mažąjį rankos piršteli savo delne. Dievinau kai mūsų sielas ir kūnus užvaldydavo beprotiška aistra, pradedant beprotiškai švelniais, ant lūpų tirpstančiais bučiniais kurie nuslinkdavo kaklu žemyn, priversdami mane virpėti, baigiant mums abiems, pusnuogiams su cigarete rankoje, stovint ir žvelgiant į naktinį miestą pro jo kambario langą. Trokšdavau, jog tada laikas tiesiog sustotų. Dievinau rytus, kai tyliai sliūkindavau jo kambariu ieškodama savo rūbų, ir apsirengusi, švelniai jį pabučiavusi, dar akimirką stebėdavau jį miegantį. Kava tapdavo skanesnė kai ją kartu gerdavo jis, tyliai išpūstas cigaretės dūmas ir pusbalsiu ištarti žodžiai,, Myliu tave, esi šauniausia mano gyvenimo dalis,, visada skambės mano mintyse, o braškių arbata primins tavo lūpų skonį, beprotiškai saldų ir tokį tobulą. Mintyse visada išliks sustojęs vaizdinys, kaip tu, viena koja atsirėmęs į automobilį stovi su glėbiu rožių tarp kurių yra viena kitokia.. tokia kaip aš tau  - išskirtinė. Dievinau, jog buvome tokie panašūs, grojant mėgstamai dainai tu lyg skaitydamas mano mintis ją pagarsindavai, ištardavai būtent tai, ką tyliai pamąstydavau, ir padarydavai tai, ką netrukus būčiau padariusi aš. Dievinau tavo kvapą likusi ant mano odos. Dievinau tavo skambučius vėlyvą vakarą, kurie sukeldavo man šypseną prieš miegą ir žodžius,, Mes dar ilgai būsime kartu,, Jei kas nors paklaustu kokia buvo mūsų meilė? aš atsakyčiau - tobula...