Trumpiausias kelias Namo -47

Lietuva. Liudvikui.        Mr Gipsas.  Kalifornija  Holivud Bič.


              Turiu blogų žinių, mielas Liudvikai. Rišys su Dipsiu yra nutrūkęs. Teko  imtis priemonių, arendavau apleistą  „ Amerikos balso“ paliepę, nubraukiau voratinklius, išvijau šikšnuosparnius, įstačiau  naujus skaitmeninius  pridelius, bandysiu patikrinti. Suku užvedimo rankenėlę: -Džiru-džiru-džiru. Nėra kibirkšties-. O, - pavyko  su vieno cento moneto  prašlifavaui  kontaktus, -užvedžiaui. Leidžiu truputi padirbėti ant tuščių apsukų, - tegul primena Gerbiamierms Žiūrovams ir Klausytojams;- šiek tiek istorijos, kaip  kovojome kartu  per visą okupacijos laikotarpį nuo pokario, iki pat Sausio 13 įvykių, iki Rugpjūčio pučio Moskovijos žemėse. Lai pažiūri ir pasiklauso, kol pradžiųs ditektoriai, kol susisieksiu Skaipu su operatorium Timocha, Parlamente:
        -Timocha?  -Klausau, aš Mr. Gipsas. Kaip girdi Timocha? –Prijom. Prijommm...
        - Girdžiu gerai, Mr. Gipsai, -Girdžiu gerai, -Prijommm....
        - Gerai, operator Timocha, pas mane kol kas ekrane „sniegas“ ir „paklodės“, o garsas šaudo į ausį. Bandykit dar kartą .....
        -Liudvikai, primtus vaizdus ir garsus smūgiuoju Tau, o tu, į  Rašyk. lt. vartus. Nepergyvenk dėl kokybės, nes tai bus idomu, gali priminti praėjusius laikus, bet darbo eigoje turėtų viskas susitvarkyti. Jungiamės.......
      -Prrrrrrrrrr, Fiu-fiu-fiūūūūū, Dir-dir-dirrrrr, - Kalba ir rodo Lietuvos balsas-Drrrrr, į Vašingtoną, - Fiju-fiju-fijūūūūū, iš Parlamento. –Prrrrrrr, Drrrrrrr.... Prie valdymo pulto laidų vedėjas - Drrrrr. –Kostia Fiju-fiju, Pur-pur-pur ir Papūga Romma- Kakadū.... -Du-du-du-du...
      -Minutėlė, Operator Timocha, Vaizdas geras tik garsas „šaudo“uždedu filtrą–koštuvę.  Dirbkit dvirem kanalais lygiagrečiai, turėtų  prisijunkt trečias kanalas „Karštas komentaras“ be komentarų. Vis trys siųstuvai  dirbs lygiagrečiai, taip išvengsim  iškraipymų, turėsim objektyvią  informaciją tėsiogiai iš Lietuvos per Vašingtoną į Holivudą. Filtras-koštuvė  išvalys garso ir vaizdo trugdžius, skaitmeniniu - veidrodiniu budu susuks į granules ir pasiųsię į uždaromo  Visagino AS radioaktyvių atliekų savartyną, ilgam saugojimui.
      - O, Liudvikai, - jau gerai, šaudimai liovesi, - klausom ir žiūrim:
      -Kalba ir rodo Lietuvos balsas iš Parlamento į Vašingtoną. –Žinių nebus, bus tėsioginiai reportažai iš įvykio vietos. Vaizdai bus siunčiami tėsiogiai, be komentarų, penkių matavimu skaitmeniniu budu, todėl iš anksto atsiprašau už sukeltus jausmus... Perspėjame, -rankomis ekrano prašome vaikučiai  neliesti ir nečiupinėti, nes gali jus  sugriebti ir įtraukti į įvykių sūkurį . Žiūrim, perspėjo  Kostia, Žiūrim ką turim, Be komentarų....
      - Kalba ir rodo Lietuva iš Viniaus į Vašinktoną, Gerbiami klausytojai, kalba ir rodo Lietuvos Ketvirtas kanalas „Užukulnio-5“. -Reklama. Ekrane pasirodė nauji, naujai iškepto „dizainėio“apatinio trikotažo pavyzdžiai su lietuviškais simboliais...
    -Liudvikai, netikėtai, neperspiejęs, prisijungė  dar vienas kanalas iš „Užukulnių-5“ būkim budrus, tai gali būti provokacija, o gal būt tai tik Komercinis kanalaas... Mane, Mr. Gipsą, neperspėjo. Žiūrėkim ir vertinkim. Daugiau  tikėkim pirmais trim, o Ketvirtą pradėsim vertinti darbo eigoje. Žiūrim, Lietuva. Prijomm... Liudvikai...
 
      Posedžių salė, po staigiai pasikeitusių aplinkybių nusčiuivo ir nutilo. Generalitetas ir visi kas tik buvo šią akimirką, Posedžių salėje atsistojo ir- išsižiojo. Išsižioję  žiūri ir nieko nemato. Po kelių akimirku, nusišluostė  skrostus, akis, papūtė į nosinaites ir svarsto;“ Ką daryti? -Ką reikia daryti? -užstrigo  žodžiai visų lūpose, pamatė;
            Guli trys kūnai,  visi trys, - ne krust. Ką daryti?
          Pirmieji atsigavo Generalitetas, be generolės Dalyytės, Ji glostė Šturmanui- Geležėlei akis ir meldė Aukščiausio, kad  neišeitų, kad neišeitų  Šturmanas Geležėlė.  Pirmieji atsigavo  Analitikas su Viščiukų Princėse, bocmanas Krauzeris,  gailestingoji sesutė  Mutytė ir Škacelė. Bocmanas Krauzeris sėdėjo visas išbalęs, kaž kiek gal net  papilkavusiu veidu, šaltu prakaitu išprakaitavęs. Smuiko  futliaro koja buvo nukėlęs nuo pirminnkaujančio stalo,  jame kažkas drebėjo ir skleidė kažkoki gaudesė. –Du-du-du-du, Tikriausiai, tai po šūvio gaudė vienintelė smuiko styga. Mutytė ramino Bocmaną Krauzerį. Niekas nesuprato kas vyksta Bocmano smuiko dėkle ir jo širdyje, nes niekas negirdėjo paleisto šūvio iš „Mauzeio“. Smuiko futliaras atliko slopintuvo funkciją, Todėl niekas ne tik neįtarė, kad tai jis paleido lemtigą šūvį su deimantine kulka, bet  ji užjautė, žiūrėjo į Bocmaną  Krauzerį, lingavo galvom: -Aja-jai, aja-jai, - kaip gaila Bocmano....
        Pagaliau buvo atvestas Parlamento Kancleris.  Parlamentiniai klonai ir pažįstami į ji kreipdavosi draugiškai  „ Štandart-Felt febėl Miuler“. Jis dėl to nepykdavo. Jis buvo tik Kancleris, tvarkė ūkinius reikalus, pakurdavo pirtelę, kur visada stovėjo kubiliukas šilto  vandens, rankas nusiplauti, todėl dėl ęsamos padėtės Valstybėje ir čia, Parlamente, nei kiek nesijaudino. O kodėl jam jaudintis, - jis čia nieko dietas ir kas vyksta,  išanksto buvo išanksto suderinta su Generaliniu Štabu ir Šturmanu Geležėle.
          Suskambo Kanclėrio išmanusis telefonas:
        - Klausau. Kas kalba? Anapilis? - Taip, trys, bet dar nepatikrinom, gal vienas,  gal trys, o gal bus dar daugiau.
          -Kai bus aišku  kiek yra  „klijentų“, Felt-febel Miuler, prašom man pranešti, rezrervosiu  vietas, už kiekvieną „klijentą“  tau  „Septyni šimtai“  Supratai? Patikslinu, - Se ptyni šimtai už „klijentą“, - Skambino, Anapilis. Laukiu. –Minutėlė Felt-febel, dar vienas klausimas, -kiek jiems metų, ar jau yra statistiniai? –Bet tai neklūtis- jei neatitinka, - Ar turi Calium, jei kas, tai dėl garantijos, paleisk į apyvartą...
          -Tiksliai neatsakysiu koks amžius, žinau tik, kad dar vairuoja, jodinėja, taikliai šaudo ir mikliai mėto durklus.. o svarbiausiai,  Jie turi įpatingą imunitetą, Juos saugo Aukštosios jegos, o svarbiausiai, jie yra Žemaičiai, Krikščionys-Katalikai, todėl neprižadu, nevykdysiu taavo reikalavimo, nevykdysiu  todėl, kad aš esu irgi Žemaitis, Katalikas ir Karžigys, atstok nuo manes, Anapili.....
           
      Analitikas, Vėju  direktorius Žilvinas  Žvangutis ir Štandart Felt-febel Miuler, skubiai surado ir iškvietė iš Nepriklausomybės aikšties Lietuvos krepšininkų kapelioną, Moncinjorą Alfoncą, profesorių Ryčiardą  ir  Daktarą Senuką Augustiną.
      Moncinjoras Alfoncas uždegį žvakes, atliko  Krikščioniškai  apeigas;- palaimino trys gulinčius Kūnus ir toliau karštai meldėsi už Šturmaną Geležėlę, Dipsį, ParlamentaZĄ, kalbėjo Rožinį  už  Lietuvą, už Lietuvos kritusius Karžygius. Jungtinis Didysis jungtinis  Lietuvos choras didingai gėdojo Maironį:
       
                                          Ten už upiu plačių, žiba mūsų pulkai;
                                          Jie mylimą Lietuvą gina;
                                          Kam nusviro galva, tam dangaus angelai
                                          Vainiką iš deimantų pina.

        Vilniaus kalvose pasirodė pirmieji raiteliai- žvalgai, pagrindiniai Lietuvos Partizanų daliniai, žiedu supo miesto prieigas, kontroliavo visus pagrindinius, magistralinius kelius, kuriais riedėjo vežimai su gerybėm; kumpiais, skylandžiais, dešrom, riestainiis ir pyragais. Jie skubėjo į Pasaulio tautų Mugię, skubėjo į didingą Šventę...