tu kaip saulė,
ir pasiekti tave,
tai įsimylėti karščiu alsuojančią dykumą,
tai sudegti didelio laužo liepsnoj
ir tavęs nepaliesti -
juk į dūmus pavirtusią mano meilę,
vėjas suplėšys
ir pabers į kalno viršūnes,
numes ant paukščio sparnų,
padovanos ją upės tėkmei.
... tik ne tau,
nes pasiekti tave,
tai suliepsnoti spindulių strėlėmis
ir nukristi,
nukristi į saulės laikrodį,
kuris skaičiuoja
paskutinius mano svajonių trupinius...
skaičiuoja, kol dar tu aukštai,
kol tave matau,
kol tavo ėjimas gražus,
skaičiuoja, kol šešėly nedingsta
užtemę saulės laikrodžio pėdos.
tu kaip saulė,
nes tavęs niekada nepasiekti.