Paskanaukim skenduolių trauktinės

Kamštis skęsta vyno butelyje. Nėra atsuktuvo. Mylėk mane, mylėk mano sielą. Kūnas šlykštus, randuotas, subjaurotas, riebus, plaukuotas, prakaituotas. Mylėk mane, mylėk mano sielą. Įkvėpimo nėra. Žodžiai smenga begalybėn, banalybėn. Darkausi  kaip klounas, pajacas, juokiuos ir krykštauju, kad kiti nutiltų. Dėmesio nėra, abejingumas, aš viena. Stengiuosi, stenu. Viduriai užkietėję, negi net pašikt nebegaliu? Velnias, Dievas, Perkūnas, o gal Toras. Visi vyrai impotentai, neskieskit. Psichopatas tą, psichopatas aną. Eina jie .. Šikt? Ne. Negaliu aš taip. Šūdas, šūdas. Negaliu be to. Skaitykit kūrvos, jum kūriau. „Kol kas eik pro šalį“ skelbia nauja, neatidaryta parduotuvė. Nevisproti, pro šalį eisiu ir tada, kai susiremontuosit. Nesvarbu, ką parduodat.. Indus, meilę ar narkoleptikus. Paklausykit Noros Jones.. Ten apie širdį paskendusią vyne dainuoja.