Kažkur vyksta karas, pirmasis, pasaulinis, bet mūsų tai neliečia, tai tik politikos tęsinys kitomis priemonėmis. Alyvmedžių giraitės gatvėje niekam tai nerūpi. Viskas vyksta labai toli. Žmonės čia draugiški ir nesikiša net į kaimynų reikalus, lyg jų ir nebūtų. Ir kai pasirodo nepažįstami, niekas nenustemba, matyt kažkas juos pažįsta. Vieną dieną, vienas toks nepažįstamas pasibeldė į vienas duris. Jom prasivėrus, prasidėjo pokalbis:
- O kur Fiodoras?
- Koks Fiodoras?
- Na, tas kurs gyvena anoje gatvės pusėje...
- Fiodoras? Petras jo vardas.
- Gerai, tegul būna Petras, tai kur jis?
- Mirė, kažką išgėrė.
- Gal trinitroglicerolio su obuolių sultimis.
- Taip, tik ne obuolių, o serbentų.
- Ar galėčiau pas tave pernakvoti?
- Jokių problemų, prašau.
- Aš gal subėgiosiu į parduotuvę, paimsiu ko nors išgerti.
- Nereikia, aš turiu.
- Degtinės ir gazuoto vandens.
- Aš turiu.
- Stipriai gazuoto.
- Aš turiu gazavimo aparatą.
- O dujokaukę?
- Ir duju generatorių, 33.
- 36.
- Antis.
- Slyva.
- Pirmadienis.
- Vakar.
- Karlas Filipas Gotlybas fon Klauzevicas.
- Johanas Chrizostomas Volfgangas Teofilas Mocartas.
- Radviliškis.
- Raudondvaris.
- Vilma.
- Vaiva, Plutonas.
- Uranas.
- Fokas.
- Grotas.
- Mažoras.
- Bekaras.
- Kliveris.
- Spankeris.
- Pliumbum.
- Hidrargirum ir prašau daugiau neklausinėti, nes užknisai ir eisi kitos slėptuvės ieškoti.
- Supratau, o šovinių turi?
- Tai gal užeisi?
- Gerai…
- O, palauk, degtinės turi?
- Ne.
- Tai nupirk porą.
- Tai sakei, kad turi.
- Sakiau, bet neturiu. Aš vienas negeriu. Parduotuve už kampo. Kai išeisi, pasuksi į kairę. Už 450 m. dešinėj pamatysi begriūvantį namą, už jo kampo ir pamatysi parduotuve.
Svečias išėjo. Šeimininkas atidarė spintą, išėmė iš jos snaiperinį šautuvą ir tarė pats sau:
- Taikinys 150, prie konteinerių. Sklerotikas nelaimingas, Amadeus, Amadeus...