akmenukai

įsidėsiu tave į šilko kišenę
švarko kandžių išgraužto
kur dar penki akmenukai guli
kurie man taip širdį išdraskė

eisiu per skverą kur ne medžiai
o stulpai metaliniai žydi
žiedai iš reklamų ir kvapas
senamiesčio bandelių

o dar toliau - balkonai
katė ant turėklų aštuntą savo
gyvenimą laviruoja o ant stogų
balandžiai aukojimo puotą ruošia

akmenuką vieną į tą katę nusviesiu
och! pro šalį antrą -
ak taip ponia atleiskit
akiniai sulūžo bet aplink juk nieko naujo

sunki ta kišenė bet už dūšią lengvesnė
taip traukia prie žemės
te kunigaikšti, tau seną mano švarką
man laikas prie jūros