variniais nagučiais pirmyn
atgal
pirmyn atgal palangėmis
barbenai sakei „kaži dar laukt -
ar jau nebe? „
o kas beliko -
rytojų išsinešė, porytdieną irgi, o man
tik šiandiena belikus pūslėti pirštai
ir šalikas kurį pamiršo žinai
susiveršiu liemenį gal
mažiau valgysiu arba gal
dulkes išvalysiu iš
naujo
ir girdėjos per orlaidę šaižokai krentantys
pelenai
iš nusenusio lapkričio pypkės