Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šis kūrinys dalyvavo konkurse.

Nieko čia nėra man. Aš išeičiau, ir nė lapas nesukrutėtų, nesujudėtų oras. Likčiau – tik žemė sunkius žingsnius teišgirstų, nuo mano trypčiojimo dūsdama. O kokias skaisčias dienas čia turėjau, čia, savo rankose! Dar ir dabar jos šiltos, tarytum atmintų tą patį žemės karštį, medžio lankstumą... Tik dabar aš pats – toks mažiukas tarp savo stabų, menkas, it dulkė prie kalno nusėdusi. Tartum manęs čia kada nors reikėjo, ne... Tai man tie žalumai tarnavo, tai aš kėliausi, tai aš guliausi po jų saule, po jų tirtėjimu, tai aš kovojau tam, kad jie mane, kaip šiandien – silpną, po savim priglaustų... Ir dar silpniau, ir dar menkiau man pasidaro, kai pamenu, kaip tądien, plūsdamasis ištariau:

-  Prakeikta tai, kas laikina, prakeikta tai, kas nenašu, ir poilsio negali teikti!
O jis...  svyruodamas nuo savo vargo, juokės:
- Jei tu galėtum retkarčiais sustoti, ir sugalvoti kitą vardą kiekvienam daikteliui, argi nebūtų jie palikę tokie pat? O kur pradžia, kur galas šitų žemių?
- Yra! – sakiau, - Yra, ir dink man iš akių, ir žemę, ir tave dar iš savęs ištrauksiu!...

O jis tebuvo likęs vienai nakčiai. Ten pat, giraitėj, atsikvėpusį, jį kirto iš peties, ir nuramino amžiams. O buvo man jisai bedievis, toks pat vergas...

Kitą sykį, jau po šitiek laiko, dėdelį ir žodžius tuos prisiminus, pasidaro taip niauru, taip aišku, kad pats save kas dieną mausčiau, kad pats sau vergas tebuvau, tikėdamas prasmėm, planais ir pašaukimais, tiesa ir prigimtim, kol prieš mane vienintelis žinojimas tebuvo tikras:
ruduo – rinkimo metas; pavasaris – žydėjimo.

Dabar sunkiau.

2012-11-28 10:55
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-03 11:50
Lengvai
Alyvmedžių giraitė – yra.

Išdavystė – sąlyginai: tam, kad išduotum, tavim turi pasitikėti. Santykiai tarp dėdelio ir pasakotojo iki galo neatskleisti, tad nežinia, ar ta išdavystė išties buvo.

XXa. Pradžia – neradau.

2 personažai – sąlyginai: tas antras labai jau blankus.

Tekstas pernelyg painus, nesuprantama, nei kas yra pasakotojas, nei kodėl jis išvarė tą vergą. Tiesą sakant, nelabai ir aišku, ar jį išties išvarė. Tiesiog parašyta kažkokia ištrauka ir tiek.
2,0
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-02 16:56
Marquise
Apie vertinimo metodiką galite paskaityti mano dienoraštyje.

Tema: išdavystė – (-1)    
Personažai: du – išpildyta
Veiksmo vieta: alyvmedžių giraitė – (-1)
Laikas: (1900 – 1920) metai – (-1) 

Jūsų galimų gauti balų maksimumas: 2


Kiti pastebėjimai/ pastabos/ komentarai:
Man patiko. Skaitant kūrinį jis tarsi banguoja, plaukia, turi savo savitą ritmą. Be to tos kelios mintys labai gerai ir vietoje „susodintos“. Emocinės nuotrupos. Gaila, kad autorius nepasivargino „įsipaišyti“ į konkurso reikalavimus.


Jūsų darbo galutinis vertinimas: 1,8
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-01 21:56
tictac_it
1,6


Vėl monologas ... filosofiškas kiek, įdomus stilistiškai ... bet labai jau daug palikta skaitytojui - susigalvok pats
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-28 18:48
Laukinė Obelis
Patiko pasakojimo būdas - ekspresyvus ir jausmingas. Ir vis dėlto tekstas atrodo kiek padrikas, per daug fragmentiškas, norėtųsi, kad kažkas jį tvirčiau rištų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-28 16:49
bibliotekininkė
Hm.. Įdomiai parašyta. Netyčia paspaudžiau 2, vertas 3.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą