Pagaliau
Skraidantis Aladino kilimas
Su Aladinu
Atkeliavo ir į mūsų miestą –
Vilnių.
Pro troleibuso langą
Matoma sostinės paronarama
Ir dangus,
Kuriame keistas,
Stačiakampio formos daiktas,
Antradienio vakarą
Kybojo ore.
Visi nustebę klausėme:
– Kas tai galėtų būti?
Tačiau tik nukritusi
Skrajutė atsakė į šį klausimą.
Aladinas jau čia!
Žmonės pašoko iš džiaugsmo
Ir ūžė keturias dienas
Ir naktis.
Kai niekas nematė
Ir visi linksminosi,
Stebuklingu būdu
Moteris atsigulė ant
Skraidančio kilimo ir
Pagimdė gražią mergaitę.
Šeima džiaugėsi –
Vyras slapta ašarojo,
Žmona nesustabdomai tauškė,
Sūnus laikė mergaitę,
O ši šypsojosi.
Skraidantis kilimas ir Aladinas
Išvyko į kitą miestą.