Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jos lėti žingsniai skrodė tylą. O suvargusiose jos akyse pasirodė ašaros. Staiga ji susmuko ant parketo. Ji pažvelgė į didįjį šokių salės veidrodį. Rusvi plaukai išsitaršę, o kuodas tvirtai laikęsis ant galvos - iširęs. Mėlynos akys buvo drėgnos ir paraudusios. Skruostu riedėjo dar nenudžiūvusi ašara. Veidas buvo baltas ir liūdnas. O liesas kūnas sukritęs. Jos motina būtų pasakiusi, kad jos įdukra atrodo tiesiog apgailėtinai.
Bet jai mažiausiai rūpėjo, ką manytų motina. Ir tikriausiai pirmą kartą.
Ji gerai įsispitrijo į savo mėlynas akis. Ir vėl pravirko. Pravirko taip graudžiai, jog įspaudė galvą tarp kelių. Matyt tam, kad savęs nematytų.
Per daug skausminga buvo į save žiūrėti.
Ji išgirdo žingsnius. Kažkas judėjo link salės. Kitu atveju, tokios būsenos, ji nebūtų galėjus niekam rodytis. Bet dabar jai buvo nusispjaut. Ji sėdėjo ant žemės, kaip sėdėjusi, su visiškai tuščiu žvilgsniu akyse.
Šokių salės durys atsivėrė. Pro jas įėjo Luisa.
- Ką tu čia veiki? - paklausė sesuo, - Mes su motina trankėmės po visą kvartalą, kad tave surasti! Po galais, ar bent ruošiesi į mane atkreipti dėmesį? - jos sesuo nervinosi, - Klausyk, brangute, tau riesta. Tikrai labai riesta.
Galiausiai ji atsisuko į seserį. Pilkos akys žvelgė į ją, kone su pykčiu ar panieka. Luisa papurtė juodą galvą su raudonomis sruogomis.
- Ne, ne, ne. Tik jau nereikia. Kuo dabar žadi pasiteisinti? Pasitempei koją? Negalėsi atlikti pagrindinio vaidmens? Na, taip tai bjauru, bet tam yra atsarginė. Na, greičiau. Stokis, - sesuo laukė, o ji nesistojo.
Luisa prabilo:
- Na, kas? Sakyk gi. Juk žinai, kad mamai tave užtarsiu, - Luisos balsas palaipsniui švelnėjo, - Sakyk...
- O nejaugi? - ji stryktelėjo nuo parketo. Pradėjo lėtai slinkti link sesers, - O nejaugi?! - ji jau rėkė. Akys buvo sklidinos ašarų ir įniršio. Luisa, brangioji sese, gal papasakosi kaip tėčiui sekasi komandiruotėje?!
Staiga Luisa nubalo. Bet ji apsimetė, jog nieko nesupranta:
- Juk vakar skaitei laišką.
- Taip. Tik judvi su motina, pamiršot paminėt, kad tuos laiškus rašo mama. O ir dar. Dar pamiršot paminėt, - ji buvo keli centimetrai nuo sesers, - pamiršot paminėt, kad tėtis jau šešis mėnesius miręs! Negyvas! - rėkė Luisai tiesiai į veidą. Ši nebesigynė. - Tuos pusę metų aš bandžiau suvokt, kodėl jis neatsisveikino!.. - ji vėl susmuko ant parketo. Ji verkė. Ne. Jau veikiau ji raudojo.
Luisa prisėdo prie jos:
- Atleisk man. Žinau, kad motina to nepripažins, bet slėpti visa tai nuo tavęs buvo savanaudiška. Mes tiesiog buvom per daug silpnos tai tau pasakyti. Ji sakys, kad norėjo tave apsaugoti. Bet tai netiesa... Galbūt ji taip pasielgė, nes nėra tikra mūsų motina. Aš nežinau. Aš turėjau tau pasakyti. Atleisk, mažyle, atleisk man. Ir žinau, kad dabar paprašysiu beprotiško dalyko. Bet turiu tai padaryt. Paklausyk, - Luisa sugriebė sesers pečius, - turime laikytis kartu. Mes nesam jos. Ji gali mus palikti. O jei ir nepaliks... Tu gi žinai, kokia ji... Ji gyveno su tėvu. Ne su mumis. Mums artėja sunkūs laikai, mažyle. Bet mes turim būti stiprios. Ar būsi stipri su manim, Mėnule?
Mėnulės akyse atsispindėjo mėnesiena. Ir ji tyliai ištarė:
- Taip...
2012-11-27 20:33
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-11 12:10
Lengvai
Jos lėti žingsniai skrodė tylą. O suvargusiose jos akyse pasirodė ašaros. Staiga ji susmuko ant parketo. Ji pažvelgė į didįjį šokių salės veidrodį. - du "jos", dvi "ji" - neapsiįvardžiuokit (įvardžių perteklius yra ir likusiame tekste)!
Skruostu riedėjo dar nenudžiūvusi  - logikos klaida: kodėl ašara turėjo būti nudžiuvusi, juk ji ką tik pradėjo verkti, ar ne taip?
Pravirko taip graudžiai, jog įspaudė galvą tarp kelių. - nes kiekvieną kartą graudžiai verkiant galva įspraudžiama tarp kelių?
Kitu atveju, tokios būsenos, ji nebūtų galėjus niekam rodytis. Bet dabar jai buvo nusispjaut. - kitu atveju nebūtų, o dabar nusispjaut? bet juk mes nežinom, kuo kitas atvejis skiriasi nuo dabar ir autorė to nepaaiškina.
kad tave surasti! - kad tave surastume, bendratis su "kad" nevartotina;
Luisa papurtė juodą galvą su raudonomis sruogomis.  - gal plaukai buvo juodi su raudonomis sruogomis?
Akys buvo sklidinos ašarų ir įniršio. Luisa, brangioji sese, gal papasakosi kaip tėčiui sekasi komandiruotėje?! - reikia atskirti veikėjo kalbą nuo pasakotojo;
Staiga Luisa nubalo. Bet ji apsimetė, jog nieko nesupranta - staiga Luisa nubalo, tačiau apsimetė nieko nesuprantanti. Negi ne gražiau ir aiškiau?


Labai greitai keičiasi veikėjų nuotaikos. Iš pradžių Luisa žiūri į sesę su panieka ir skaitytojas gali suprasti, kad Luisa ir motina - viena komanda. Po to staiga Mėnulė pavirsta super duper kovotoja, striksi per parketą ir rėkalioja ir jau laukiam, kada įvyks mūšis. Bet tada sesė pasidaro gerietė, viską pasako Mėnulei ir atsiranda mėnesiena ir Mėnulė tampa Luisos sąmokslininke... Ne, kaip tokiam trumpam tekstui tai stipriai per daug, jeigu turim tokią staigią nuotaikų kaitą, ji turi būti pagrįsta. Kontekstas, istorija, aplinka, pasaulis. Viso šito pasigedau. Plius, tekstas labai netvarkingas, pilna sti;listikos ir loginių klaidų, prasta skyryba.

Rašau 1, nes nepaisant to, kad idėja yra, bet atlikimas yra labai prastas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-28 13:38
Le Hawk
Pradžia atrodo neblogai, žadanti intrigą. Jeigu tai nebus eilinis Santa Barboriškas skaitalas apie "virus ir mejlea" tai bus įdomu skaityti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-27 22:09
Marquise
Pirmus du sakinius sujungus į vieną būtų sklandžiau ir išvengtumėte žodžio "jos" bereiklaingo kartojimo. Tas pat su II ir III sakiniais - išventumėte "ji" kartojimo.
Oi, pasirodo tokių klaidų čia labai daug. Taigi neberašau kitų - tiesiog atkreipkite dėmesį, kad dažnai įvardžių galima atsisakyti, nepakenkiant kontekstui.
"su visiškai tuščiu žvilgsniu akyse" - taip išeina, kad sėdėjo ji, o greta visiškai tuščia žvilgsnis...
Dar reikėtų pasitikrinti tiesioginės kalbos skyrybą.

Labai nerišlus tekstas.

Ir siužetas neįtikina. Slėpti žmogaus mirtį ir rašyti laiškus jo vardu vien todėl, kad per daug sunku pasakyti. Nežinau, man labai silpnai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą