Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kažkur toli toli buvo didelė žalia pieva. Tokios didelės ir žalios pievos nėra niekur kitur. Joje augo įvairiausi augalai: nuo tamsiai žalių pažeme šliaužiančių, plonų ir ilgų lyg gyvatės vijoklių iki skaisčiai žalsvų aukštastiebių žolių ir gelsvų smilgų. O gėlių gėlyčių čia buvo nesuskaičiuojama galybė. Visos skirtingų spalvų ir visos kerinčios.
Šioje nuostabioje aplinkoje gyveno įvairiausi gyviai. Pradedant mažiausiais vabaliukais ir baigiant pelėm, pelėnais ir kurmiais. Kartais į pievą atskrisdavo ir margaspalviai paukščiai. Visi čia jautėsi laimingi.
Vasarą virš pievos šiuršendamas žolių ir smilgų viršūnes lėkiodavo Pietų Vėjas. Dar visai jaunas ir toks padykęs, kad vyresni debesys, kuriuos jis nešiodavo, visąlaik burbėdavo ir skųsdavosi. Bet Pietų Vėjas ir toliau juos pūstydavo ir blaškydavo virš pievos.
Žiemą, kai pieva aprimdavo ir pelėnų šeimos išsislapstydavo ilgam miegui, virš pievos karalaiudavo senas Šiaurės Vėjas. Visi jį be galo gerbė. Dieną jis būdavo šaltas, bet ramus. Klajodavo susimąstęs pažeme, laiks nuo laiko keldavo snaiges į viršų grožėdamasis sūkuriais. Naktimis jis pakildavo į dangų ir kaip reikiant pavaikydavo debesis, kad iš sių daugiau snigtų.
Ir taip kasmet. Kasmet tie patys debesys, tie patys paukščiai, pelėnai, jų vaikai, jų vaikų vaikai… ir taip begalę metų. Kol… vieną skaistų pavasario rytą virš pievos atsklendė jaunas debesėlis. Jis buvo mažutis, nedrąsus ir… kitoks. Visi debesys buvo mėlyni, balti, pilki arba visai juodi, o šis buvo kitoks. Visas melsvas, o pakraštėliai balti baltutėliiai lyg apsnigti. Dėl to iš jo juokėsi kiti jauni debesėliai. Jie sakydavo, kad dar niekada nematė apšerkšnijusio debesies pavasarį. Kad iš jo nesijuoktų, mūsų Debesėlis sklandydavo vienas pievos pakraščiuose.
Tą patį pavasarį pievoje atsirado naujas gyventojas. Mažytis boružiukas įsikūrė tarp gelsvų gėlių, kurių vardų niekas nežinojo. Net jos pačios.
Pievoje ir danguje dūzgė, zyzė ir zirzė įvairiausi vabzdžiai, pelėnai ir pelės šmirinėjo tarp žolių stiebų ir, kaip visada iki šiol, visi buvo laimingi. Visi?
Mažasis Boružiukas vienas skraidė virš pievos. Kartais jis nusileisdavo žemiau, kad smilgų viršūnės kutentų pilvuką. Šis buvo skaisčiai rausvas kaip ir visas Boružiuko kūnelis. Svarbu paminėti, kad ant Boružiuko sparnų buvo tik vienas taškas. Ir tas toks mažytis, kad jį derėtų vadinti taškeliu. Būtent dėl šio taškelio kitos boružės juokdavosi iš Boružiuko sakydamos, kad jis tikriausiai yra šiaip raudonas vabalas, ant kurio užtiško kažkas juoda.
Dabar mūsų Boružiukas kilo vis aukštyn ir aukštyn galvodamas, kad turbūt visam pasauly nėra nei vieno, kas jį galėtų suprasti. Taip bemąstydamas jis net nepastebėjo kaip atsitrenkė į kažką minkštą ir drėgną. Tas kažkas maloniai kuteno Boružiuko sparnelius, skaniai kvepėjo ir juokėsi.
– Kas tu? – išsigandęs paklausė Boružiukas.
– Aš Debesėlis, o tu mane kuteni, – vis dar kikendamas atsakė Debesėlis, – o tu turi vardą?
– Aš… hmm… Boružiukas.
Kadangi Boružiuko sparnai sušlapo jam vis sunkiau darėsi skristi. Debesėlis, pastebėjęs tai, pasiūlė Boružiukui nutūpti ant savo balto kraštelio ir prieš saulutę išsidžiovinti sparnelius.
– Bet tada tavo kojytės sušlaps. – perspėjo Debesėlis.
Boružiukas nutūpė ant balto baltutėlio Debesėlio kraštelio ir atsuko sparnelius saulei, o pats ėmė dairytis po pievą.
– Aš dar niekada nebuvau taip aukštai. – tarė boružiukas, – Ar pieva visada taip atrodo?
– Ne, kiekvieną dieną ji vis kitokia…
Ir debesėlis pradėjo pasakoti apie skirtingu metu žydinčias skirtingų spalvų gėles, apie skirtingo žalumo žoles ir apie skirtingus kvapus. Taip atėjo vakaras. Keistasis Debesėlis nusileido prie pat smilgų viršūnių ir Boružiukas patraukė namo.
– Labanaktis! – šūktelėjo jis tamsiam dangui.
– Labanaktis! – iš dangaus atsakė Debesėlis.
Kitą rytą lijo. Boružiukas baisiai nusiminė, nes norėjo vėl pakilti į dangų ir susitikti su Debesėliu, o lujant lietui jis negalėjo skristi. Bet geriau įsižiūrėjęs pamatė, kad visai prie pat smilgų viršūnių lengvai sklendė melsvas debesėlis, baltais pakraštėliais.
– Sėsk, kilsim į viršų! – šūktelėjo jis Boružiukui.
Nuo to ryto du nauji draugai kiekvieną dieną praleidavo kartu. Kartais Boružiukas tupėdavo ant Debesėlio krašto, o kartais skrisdavo šalia.
Kartą Boružiukas tarė Debesėliui:
– Ar tau ne žalia akyse nuo tos pievos? Juk būtų taip smagu, jei ji būtų ne vien žalia, bet dar ir marga!
Ir Debesėlis pasiūlė nuostabią idėją. Jis kelias dienas savyje kaupė lietų. Tada kartu su Boružiuku nusileido į pievą ir kiekvienosgėlės paprašė lašelio spalvos.
Dabar keistasis Debesėlis atrodė dar keisčiau. Jis buvo ne tik melsvas su baltais pakraštėliais, bet ir geltonas, rausvas, oranžinis, tamsiai mėlynas, violetinis ir dar visoks kitoks. O Boružiuko nugarą papuošė daugybė spalvotų taškelių.
Ir štai vieną gražų rytą susitikę kaip visada draugai pakilo į dangų. Aukštai aukštai. Ir… mažasis Debesėlis prapliupo lyti. Lyti ir juoktis, nes lašai baisiai kuteno. Spalvoti lašai krito žemyn į pievą. Ir pieva iš tik žalios po truputį pavirto į žaliai margą.
Pievos gyventojai ir Pietų Vėjas, tuo metu dūkęs pievoje, trumpm nutilo ir apsidairė, o tada… visi ėmė smagiai kvatotis. Visiems pasidarė taip linksma tokioje margoje ir linksmoje pievoje. Pietų Vėjas nuskrido ir pakvietė senąjį Šiaurės Vėją, kad šis pažiūrėtų, kas čia darosi. Ir net rimtasis Šiaurės vėjas nusijuokė pamatęs tokią linksmą pievą. Ir vyresni debesys nebambėjo, kai Pietų Vėjas iš laimės taip pūstelėjo, kad šie išlakstė į skirtingas pievos puses.
Dabar jau tikrai visi visi visi buvo laimingi didelėje margoje pievoje:)
2003-11-24 13:57
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-15 13:07
abcdefgh
Na. Labai šabloniškas tekstas. Buvo atstumtieji - dabar priimtieji :) dar ir klaidos akis pabado:)
Nors.. Yra labai mielų detalių - šmirinėjantys kurmiai, pelėnai ir visa kita. Kūrinys - linksmuolis:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-21 11:23
Gyvenanti pasakose
;) /////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-25 01:52
Sūpuoklių rasa
vaikiska, svelnu, marga.....
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-24 19:22
heroinas
tokius gali dėti į skyrelį 'vaikams'
ir kur matei mėlynus debesis?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-24 14:25
Talk Normal
Jokios kovos už būvį. Ir ką veikt tokiam rojuj?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą