kas bus joje?

Lėtai,
vos paliesdamas odą
liežuvis braidys tarp tavo stuburo slankstelius.
Kambaryje žvakės liepsna,
jos šviesa lies tave,
palikdama rytojų praeityje ir suteikdama man teisę įkast tave.
Tu karšta,
reikia atvėsinti tave.
Ledo gabaliukas mano lupose lėtai, lėtai, lėtai slysta per tave...
Per pilvą ir krūtinę,
ištirpdamas palieka skaidrius lašus.
Kad nesiblaškytum užrišiu tau akis,
ir pirštu galiuku brauksiu per pilvuką iki lupu.
Jaučiu kaip tavos širdės plakimas daužo namo sienas.
ir mintim mes užgesinam žvakę...

kambaryje tamsa, ir kas man pasakys kas bus joje?