Dabar tave matydama, jaučiu kaip kūną veria jaudulys, apkabinimai tavo.. bet jie jau nebeglosto, jie jau nebešildo. Laikau tave, savo glebyje, nors tu jau nebe mano. Ilgesingos mintys mano, ir svajonės, sukasi greta, aplink mane. Kažkas tau tapo daug svarbesnė, dėja. Beliko nespalvoti norai ir fantazijos, atsiminimai spaudžia širdį man, bet pasirinkimas tavo buvo toks.. Nebetelpu viduj nuo sielvarto, nuo prarastų akimirku, tu palikai mane, ir išėjai, o tuštuma, ji pasiliko manyje. Be tavęs gyvenimas stipriai pasunkėjo, dienos slinksta labai lėtai, o galvoje tik tu.
Ačiū kad laikei, mane lyg broliška ranka, ačiū kad buvai, kai reikėjo man tavęs.
Kiekvieną dieną bandau pamiršti savo skausmą, išblaškyti galvoje visas mintis, kad tik pamirščiau širdyje liepsnojantį skausmą kurį sukėle tavo netektis. šiame pasaulyje negaliu mąstyti blaiviai, viskas kas aplinkui noris ignoruot. Leisk prašau pamiršti kas buvo praeity, aš tik noriu jaust ramybę, savoj širdy. Noriu kad viskas būtų kaip ankščiau.. mano širdis sudužus, tik jo draugiška meilė gali ją pagydit. '
(kai kurie žodžiai paimti iš dainos)