Niekada taves nepalikčiau, jai būtum
Apkabinciau, jai tik leistum
Tyliai tau tarciau zodį... labas
Atleisčiau, jai tik tai būtų įmanoma..
Juokčiaus iš to, kas buvo tik praeitis...
Leisčiau sau pagalvoti, jog galiu..
Tave pažinti iš naujo...
Nesumaišyčiau taves net, kely..
Sutikus.. ar vel is naujo pamilus ..
Garbanotus plaukus, ir akis ..
Kurios buvo piktos.. tik nuo
Piktaus pasaulio
Tu nekaltas..
Tuom as ir skitinga nuo kitų..
Kad turiu tavo akis, tavo plaukus
Širdį, kuri tokia man nereikalinga..
Jai nėra taves..
Maža dalis nuo manes skilusi
Kaip skyla žmonės, kurie neranda..
Pilnėja kai ieško... tikisi, verkia, laukia
Myliu, taip jog apsiverčia širdis..
Gailiu taip jog, norečiau ...
Nekenčiu to ko negaliu, kam nesu pavaldi..
Tyliai užmiegu, ir tiesiog pamirstu..
Sako svajonė kuri išpildyta.. nera tokia svarbi
Todel tiesiog svajosiu...