Tik naktis mane prabudins,
tik tamsa svajas atskleis,
bet ir jos nenuramins
sielos kuždesių slaptų.
Jei galėtum viską,
ko tada norėtum?
Jei galėtum viską,
ką tada turėtum?
Tarp namų tamsių,
gatvių kampų
ir šešėlių amžinų
aš klajojau.
galėjau viską
ir turėjau...
tik nakvišos žiedą
ant palangės namo seno.
Tik naktis mane pakels,
tik tamsa medžiot išleis,
bet ir jos nenuramins
mano sielos užmirštos.
Jei galėtum viską,
ką tada pamirštum?
Jei galėtum viską,
ką tada prarastum?
Aš bandžiau prarasti,
aš bandžiau pamiršti
tai kas man brangiausia,
tai ką kažkada turėjau-
dievo dovanotą sielą.
Aš galvojau,
Velnias gal išpildys
mano norą.