Šioks ToksŠis kūrinys dalyvavo konkurse.
Mielas drauge,
Grįžtu prie temos, kaip Vilčinskas namo. O tema tai amžina ir skaudi. Ir jokių čia alyvmedžių giraičių nebus.
Kažkuriame laiške klausei apie Tėvynę. Jeigu imtume semantinę reikšmę, tai būtų vieta kur tėvas gyveno. Sakoma-tėvai gyveno, bet tiksliau yra anaip, nes išplaunama prasmės šaknis. Nevadiname mes gi, Tėvynės-Motyne. Patriotizmas taip pat (iš lot. patria 'tėvynė') . Matria jau būtų vos ne Čingis Chano keiksmažodis.
Dabar kai sūnų išleidai į pasaulį, nutrūko ir ryšys. Sakei jau nedėsi jam savo galvos, turi savo. Bet skundeisi, jog pagal svetimus papročius visus tujina. Taip jau yra nuo seno. Maži vaikai spardo kelius, užaugę-širdį. Žinoma, skaudu tau, būnant tuo kuris iškaltas Perlojos paminklo užraše, susitaikyti su kalbos skurdinimu. Bet ar kas supras tėvą, kai jau ir anūkai visus tujina?
Pasikeitė pasaulis. O mes dar prisimename tuos laikus, kai senolis ir į vaiką kreipdavosi-Jūs. Ar nėra gražesnės išraiškos, kai žiūrima į galbūt senesnę sielą, įsikūnijusią naujame kūne ir paėmusią naują kryžių? Taigi...
Sakai nepasikeitė, o nusirito pasaulis? Gal ir taip.
Priminsiu tau ką Oskaras Milašius pranašavo;
„Nebeliks ir Lietuvos, Baltojo Žirgo krašto, minimo Apokalipsėje. Ji daug kentės už savo tautos negimusių kūdikių žudymą, girtavimą, paleistuvystes. Gėda! Dar to betrūko. Lietuviai atkartojo senosios Romos nuodėmes, ypač karininkai bei artistai. Yra pederastų, homoseksualistų, sodomiečių. Lietuvos kūnas pagraužtas iš vidaus. Besaikis malonumų ieškojimas kuriam laikui pražudys tautą. Bus pareikalauta skaudžios išpirkimo aukos. Iš bendro Visatos aruodo lietuviai daug išeikvojo, užtat teks skolą grąžinti krauju, ašaromis, kalėjimais bei kitomis kančiomis. Tūkstančiai lietuvių su šaknimis bus išrauti ir perkelti į amžinąjį ledą bei sniegą. Tai žiauru, bet tikra. Viskas išsipildys.
... Mūsų laikų kai kurios moterys daugiau žino ir patyrė negu vyrai. Išsiplatino Sodomos nusikaltimas. Ne veltui kai kuriose šeimose šunys laikomi vietoje vaikų. Pasklis homoseksualizmas ne tik tarp artistų, karininkų. Tauta Žudys negimusius kūdikius. Beveik visų šeimų namų slenksčiai bus paženklinti krauju. Nedaug kas liks išgelbėtas. Jeigu tauta laiku nedarys tikros atgailos, čia tyvuliuos Mėnulio jūra“
Lyg ir nėra ko pridurti. Šiaip, pašiurpinau ir tiek. Cha.
Susitarkime, kad sielos lygmenyje visi žmonės lygūs. Tačiau realiame gyvenime-vos ne visi priešai. Netgi žūt būtiniai, kada kovojama už vietą po saulę ir savo rūšies, genties, šeimos išlikimą. Nors visų mūsų motina Žemė, bet Ją dalinamės kiekvienas pagal savo apetitą. Jeigu paklaustumei muitininko, fariziejaus-ar tau reikia tiek turto kiek jau esi prikaupęs, visi vienbalsiai atsakys, jog tai ne man, aš ne sau. Vis dėl vaikų vaikaičių stengiuosi…
Vėl atsimušame į saiko problemą, kuri jūsų demokratijoje tarsi išplauta. Kas tik pabando kalbėti apie progresinius mokesčius, iškalbingesnių būna užčiauptas.
Taigi, jeigu jau atėjai į šį labai žemų vibracijų pasaulį, tai būk pasiruošęs kovoti, kariauti, išlikti. Ir kas nemaitina savos kariuomenės- maitina svetimą. Nes nugalėtojų niekas čia neteisia. Ir karą laimėjęs kareivis, kaip atlygį pasiima jūsų moteris, išžudydamas vyrišką giminę. O moterys ką? klausi. Taigi kad moterys kieno vaikus augina-tam ir meldžiasi.
Tai Tėvynę mes įsivaizduojame tiktai tą žemės lopinėlį, sakykime vazoną, kurį sugebame apginti. Nes jeigu nesugebame apginti, tai jis tampa Motyne, tai yra hidroponiniu loviu, kuriame visi ateiviai ir praeiviai atlieka GMO ir kitokius eksperimentus. Taip sakant-pagal motinos liniją. Ir tada jūs auginate benkartus.
Šį kartą moralas toks.
Lik sveikas.
p. s.
Siunčiu skelbtam konkursui apie ištikimybę. Prašėte netradicinio požiūrio? Prašom.:)
