rudeniop

-rudeniop-

šiąnakt apie pusę dviejų
mirtom pakvipo per aitriai
dūžtelėjo stiklas kraujuotas
mano pirštas ilgesingai
nusispjovė ant balandžių
apdergto asfalto man graudu
nors taip sakiau nebūna
kad numirtum

viskas būna kam dar
čia kalbėti ir ruduo taip
būna skaudamais juodvarnio
sparnais rytai po sužvarbusiu
bažnyčios slenksčiu
ir netikėjimas lūpų bijūnais
ir vėliavos vėjy skutais
viskas būna kam dar
čia kalbėti rudeniop



-papėdės-

vis tiek čia tik vakaro prieblanda
purvinai geltoni žibintų šešėliai
sukąstais dantim kalena žvarba
vyrų kurie verkia kai noris dantim
aš einu daug lėčiau negu šiandien
aš einu čia kur tūkstančiai peilių
ir varstų ne mažiau iškruvintų
šlamančiais lapais vis tiek čia
tik vakaras nemokantis išaušti



-prisilietimas-

tu taip bijai palikti už šešėlį
taip desperatiškai bijai prarast mane
nors niekad nieko neturėjai o aš
tas niekas tik šuo namuose spalio
sualukėjęs jau kurčias aklas
nebenorintis savęs

tik aš tvisku stipriau nei tviska
meteoritai žvaigždės kur tąnakt
žiūrėk ir nematydamas manęs
tu nemylėk aš liksiu už šešėlį
prašau atleisk mane naktim



- * -

soduose sėdėjom
krito kriaušės ant galvų
ar tai tik tavo palėpė
ir niekad nemiegančios pelės
neprisimenu nebegaliu
atminti mirusių o jei
kvėpuojančių jau irgi ne



-rašalo dėmės-

rašalo jau seniai nebėra
raižom vienas į kitą nebe
vienas kitam nes jau vėjas
pakeitė kryptį tam kad
ateitis tam kad žiema