ant vokiečių gatvės
suolelio
užaugo kavamedis
žolę rūkantis ilgakasis
sėdėjęs ant suolelio
atlošo
įmerkė į jį kojas
jis net nepajuto,
kaip jos pakilo
į orą
kaip jos pakilo
o kavamedis
liko savo vietoje
jis net nepajuto
kaip kavamedis
sušlamėjo
kaip kavamedis
nenorėjo būti sumaltas
vienoje iš kavos
išsinešimui vietų
nes jis nebuvo išsinešimui
jis buvo vietinis
jis buvo savarankiškas
jis buvo
mūsų vieša paslaptis
visai tokia pat
kaip ir mes