Kai saulė vakare
Taką nutiesia raudoną,
Tu pamatai save
Išduotą ir visai vieną.
Vėjas vakaris draiko
Dar vasaros gijas.
Nežino tik mėnulis
Apie liūdnas svajas.
Net žvaigždės danguje
Širdies nesidabruos.
Baltajam savo šokyje
Gal dar mane paguos.
Kai skausmas naktyje
Prižadina tave,
Tu prisimink- tik danguje,
Tik žvaigždėse bandyk surast save.