Vilkeliu

tik
sukosi
sukosi šėlo
vilkelį paleido
nuo vėjo virpėjo
virpėjo suvilgo susmilko
siūlai pakibo kol krito žadėjo
ir smėlin nukritus saga aprizgusi
susukusi mazgais smiltim nubirusi dusliai
skambėjo kalbėjo dusliai ir dar dusliau  kvėpavo
nukriski smėlin su manim iškvėpk į garbanas švelnumą
siūlu būk aš suksiuos šėlsiu žaisiu sagute
aš paprasta medinė paleidus vėjui
suksiuos kol sudilsi kol atidavęs
paskutinį oro gurkšnį trūksti
aš išskrisiu dar pakibus
ant tavęs bet vistik
dusliai smėlin
mes kartu
bet ir po
vieną
tik