Ispaniškai poeziją dainuojamąją
ir lietuvišką tokią paviršiuje sumeluotą
lyg dangaus melsvumo akimis braidytum
po klampų nebūties rudenį
o gal viskam tebūnant abstrakcijomis
pasiskolintais žvilgsniais
ir tyliai dvelkiančiu pavasariu
jau nebeklaustum
nei kas, kodėl nei kaip
tik žiūrėtum kažkur į sieną
ten, de profundis.
ir jau viskas būtų suskaičiuota
visi visų žodžių kirčiai
kurie ispaniškai - į dešiniają pusę
bet viskas taip ir liktų sumeluota
tik ruduo apsiautų
batus.