Nauja diena atėjo,
jau nesvarbu lietus,
šiandien jis tau priklauso,
priklauso ir dangus.
Bet tai ne tas lietus,
kurs ašara nurieda.
Ne tas lietus-
kuris skausmu ir šypsena išlieka.
Ir akys – ne dangus,
Kuriam tu tik lašelis.
Esi – brangus žmogus,
senos žemės vaikelis...
O žemė?
Žemė liks žeme.
Ir tas rudens lietus
nusės giliai joje.