Akrostichas Jai

O jausme beribi, saldus iki skausmo!..
L ikimas mus valdo, jo įkaitai mes...
G ali save keikt dėl klaidų iš beprotiško geismo,
A r tai ką pakeis?! – vargu, nes Likimas, ne mes...
T u leidai sudiržusiai širdžiai suplakti,
U ž naktį gilesnė tamsa pasitraukė...
N e ne, aš nenoriu staiga vėl netekti...
U žuot pasidavus – kovoti ir laukti!..
O skausme saldus, tarsi jausmas beribis!..
S aldžiau už Tave gal tik ryto šviesa, kai abu viename...
T avy įkvėpimas, viltis vėl atgimus...
A r būtum toli, ar kvėpuotum šalia...
B ijot skausmo šukių?! – jau geriau būt negimus,
I r naiviai tikiu – dar apglėbsiu Tave... na tegu – bent sapne...

                                                            2012-11-02 ~23. 00