Sintetika (daina)

Sintetinis tavo dangus
Šiandien žaidžia viktoriną, išlaužtą iš piršto.
Daliju abu mus perpus,
Bet indeksai vėl sujungia į visą.
Aš žiūriu į tavo akis,
O jos žiūri niekur, todėl ir patinka.
Sužaiskim sintetinę partiją
Apie meilės pramonės rinką.

Juk Maxima viskuo pasirūpins,
Kad būtume laimingi.
O kelio ženklai mums parodys
Kelią dangun.
Tik gaila, kad šiandien sintetinis jis,
O ir tu šiandien taip tingi
Daryti kažką, kas išduotų,
Jog vis dar likai žmogum.

Visa, ką tik mes darom,
Ką tik mes sakom, tampa istorija.
Šiandien kažką apkalbėjai,
Apgaudinėjai, ir štai jau įrodymai,
Kad jie, visi tavo broliai,
Ir valdininkai, ir šiaip, visa žmonių etika,
Ir aš, tavo dalis,
Visi čia melagiai ir viskas - sintetika.

Bet tu gyveni, egzistuoji,
O gal tu tik mano dirbtinė iliuzija.
Ir žvilgsnis tavo - gal tik
Švieselės kambary, prieš miegą neišjungtos.
Palovy seniau tu tykodavai,
Šiandien tu sėdi pasauliniam soste.
O baimė vis ta pati,
Už tai ir pakelk dirbtinos laimės tostą.