Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Generolas

Kiekvieną rytą, tą pačią valandą, senyvas vyras stovėdavo stotelėje, lazda pasirėmęs į ištrupėjusias plyteles. Laukdavau, kol išvysiu jo siluetą, įvilktą į brezentinį lietpaltį, išdidžiai žvelgiantį į tolį.
          Riboženklis tarp mano pasaulio ir nepažinios erdvės, provokavo mąstyti.
Generolas, kaip mintyse netrukau jį pakrikštyti, net per lietų neidavo po stogu lyg kepurė (kariška ir nudėvėta, besirementi į jau pakitusį kaušą) saugotų nuo visko.
Nebeegzistuojančios karalystės karūna.
Primindamas primintą vabalą, jis nerangiai judėjo savo trimis kojomis, ir tie keli žingsniai, buvo kupini fizinės kančios, įsisukusios į sąnarius, nuospaudomis virtusius raumenis. Susidrovėjusi stebėdavau tą kančios aktą nenusukdama akių, o jis niekada neparodydavo suprantąs esąs stebimas.
Neretai rodėsi - daugiau niekas jo nemato. Dar viena mano minčių fikcija. Prisimenu - užleidau  vietą, ir jis atsakė lietuviškai, tuo mane nustebindamas. Nebuvo panašus į lietuvį, gal lenką ar rusą, jaučiantį senųjų laikų ilgesį. O gal būtent lietuvis, kuriam pergalė pamiršo atiduoti ilgalaikį džiugesį. O gal žmogus, stebintis save ir negalįs patikėti pasenęs, išneštas su neštuvais, pralošęs ir dabar kariaujantis tik eilėse prie poliklinikos...
Nežinojau kur jis išlipa, svajojau -  jis eina į paslaptingą dykvietę likusią po karo, o aš turėjau kariauti savo plastikiniame pasaulyje, nors troškau aplankyti šimtus visatų, idant suprasčiau – manoji skirta man.
Tik vieną kartą, vakarėjant, pamačiau jį kitur. Seniai nebevažinėjau rytiniu autobusu, nebemokėjau stebėti žmonių. Technokratinis pasaulis išsiurbęs visą smalsumą  kraujagysles užpildė žinojimo iliuzija. Generolas stovėjo prie Žaliojo tilto, toks pats, lyg laikas eitų neužkliudydamas stiprybės, kuri, dabar aiškiai mačiau, tebuvo poza. Žiūrėjo į tolį, o aš žiūrėjau į jį. Pasaulis buvo karo laukas, keitėsi tik veidai.
2012-11-05 10:27
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-18 13:03
Lengvai
Gra pradžia būsimai istorijai, parašyta vaizdingai ir visai įdomiai. Bėda tik ta, kad čia tik pradžia, o ne visas užbaigtas tekstas. Todėl 2, nors galit geriau, tik daugiau pastangų;]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-06 20:56
Referija Paklydusi
Ačiū už komentarą, naudinga sulaukti nuomonės iš šalies:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-06 19:00
Marquise
Iškart pasakau, kad mano nuomone potencialo rašyti turite, tačiau šis tekstas neišbaigtas. Atrodo lyg būtumėte pritrūkusi laiko sutvarkyti. Dabar štai turime tokių keistų vietų kaip:
- "kariška ir nudėvėta, besirementi į jau pakitusį kaušą" - čia iš kur jūsų herojė žino, kad pakitusi, jei jis su kepure?
- "Nežinojau kur jis išlipa, <...> idant suprasčiau – manoji skirta man." - visa pastraipa padrika. Kažkaip man tos visatos nelimpa prie to estetinio realizmo, buvusio iki tol.
- "Tik vieną kartą, vakarėjant, pamačiau jį kitur. Seniai nebevažinėjau rytiniu autobusu, nebemokėjau stebėti žmonių." - prie ko rytinis autobusas, jei generolą herojė pamatė vakarėjant? Suprantu, ką norėjote parašyti, tačiau taip, kaip parašėte glumina skaitant. Ir ta pastaba apie žmonių stebėjimą kaip prilipinta.

Duodu II, tačiau tikiu, kad netrukus tikrai sulauksime geresnių jūsų kūrinių.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-06 19:00
Marquise
Iškart pasakau, kad mano nuomone potencialo rašyti turite, tačiau šis tekstas neišbaigtas. Atrodo lyg būtumėte pritrūkusi laiko sutvarkyti. Dabar štai turime tokių keistų vietų kaip:
- "kariška ir nudėvėta, besirementi į jau pakitusį kaušą" - čia iš kur jūsų herojė žino, kad pakitusi, jei jis su kepure?
- "Nežinojau kur jis išlipa, <...> idant suprasčiau – manoji skirta man." - visa pastraipa padrika. Kažkaip man tos visatos nelimpa prie to estetinio realizmo, buvusio iki tol.
- "Tik vieną kartą, vakarėjant, pamačiau jį kitur. Seniai nebevažinėjau rytiniu autobusu, nebemokėjau stebėti žmonių." - prie ko rytinis autobusas, jei generolą herojė pamatė vakarėjant? Suprantu, ką norėjote parašyti, tačiau taip, kaip parašėte glumina skaitant. Ir ta pastaba apie žmonių stebėjimą kaip prilipinta.

Duodu II, tačiau tikiu, kad netrukus tikrai sulauksime geresnių jūsų kūrinių.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-05 12:59
begemotas_
neblogas planas rašyt

2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą