kaip ir prieš šimtą du
metų esi man toks pat
pilnas spalvų vėjų
garsų bet toli
man iki tavęs
ne vieną dar
sapną
keliausiu
keistumas tiktai
buvime tikslingumo
ne prieky-
gelmėj laiko
praeitim užvadintai
tačiau ir tai
nesvarbu
gera vien tik turėti
tą pajautimą---
bėgi
šlaitu žemyn
šaukia kažkas
nesustoji nes
pernelyg
nes pilnas
kaip ir visa aplink
kvapo drėgmės nukritusių
lapų---
esi ir jau
nebe