Daugelį kartų mano mintys vis gryžta į praeitį, y akimirkas dėl kurių kankinu save iki pat šiandien. Štai, jau 02: 30 nakties, turėčiau seniai klajoti sapnų labirinte, bet ši akimirką, šios valandos yra tai, kai aš vėl apsigyvenu skaudžioje praeityje, sklendžiu nesėkmių ruože, stebiu žmones, kuriuos nuvyliau, įskaudinau... Šie žmonės jau pamiršo šį skausmą, man atleido, bet aš sau to pačio nedrystu padaryti, geriau kankinu save, skandinu amžiname liūdesyje kaip už pamoką, pamoką už kurią reikia mokėti...