Trumpiausias kelias Namo -44

Bendražygiui  Liudvikui. Lietuva.          Mr. Gipsas. Kalifornija. Holivud Bič.
                  Žinodam, kad  Kelias Namo 43 (a) puslapį sugriaužė griaužikai, mes su Gipsiu nusprendėm, per audra Sendis smūgiojam „Trumpiausias kelias Namo“- 44 puslapį. Laikas nelaukia, artėja laikas, kai baigiasi Majų kalendorius ir bus paskelbtas naujas, Žemaičių kalendorius, Naujas Dvidešimt pirmojo amžiau kalendorius, kuris paskelbs Naujos civilizacijos pradžią.
          Pagarbiai,  Gipsis ir Mr. Gipsas. Kalifornija.
....................................................................................................
                                  Trumpiausias kelias Namo-44

                Iš požemių girdėjosi dejonės ir keiksnojimai; prasmegę Parlamentiniai klonai žviegė, stumdiesi prie ištuštiejusio lovio ir kaltino vieni kitus, - tik ne save. Pasitarę, - aprimo, pagaliau tyliai pradėjo bruzdėti ir ryžosi po kelis kabintis  į virš galvos šviečiančios skylės kraštus.       
Generaliteto gynėjai atsistojo, apsižvalgė, šiek tiek aplamdyti, įraudę, bet buvo visi sveiki. Šturmanas Geležėlė apsižvalgė, pažvelgė į plačią skylę, mato, kad priešininkai bando išlįsti, jau kelia kojas ant skylės krašto. Slaptiems Šturmano agentams “kurmiukams” teko juos nukrapštyti žemyn. Traukti juos dar buvo anksti, todėl teko imtis skubių priemonių, pagavo kampe drebančią iš baimės karvutę “Šilo gėlę”, atvedė prie skylės ir užtempė praskėstom kojom virš jos. Karvutė “Šilo gėlė” buvo nustebinta neįprastos aplinkos, buvo praalkusi, pažvelgė liūdnom akim ir mūktelėjo; “Ech, kokie Jūs nesupratingi, išmelžėt mane, o pašerti tai nereikia? O pienelio vėl norėsit”. Laiku Šturmanas susigaudė, piemenukas Žilvinas atnešė ir padavė glėbiuką dobiliukų grynakraujei žalmargei  Švediškai maitintojai. Kitaip būtų išgriuvusi. -Kad ją, tara bilda. Karvutė “Šilo gėlė” greitai sukramtė ir nurijo dobiliukus, atsigavo, aprimo, apsižvalgė plačiom akim, nusišypsojo, ėmė atrajoti ir gromuliuoti…Tegul atrajoja ir gromuliuoja-bus šviežio pieno. Ėsk, karvute, dobiliukus, bėgs pienelis burbuliukais, -bul-bul-bul, o rytui išaušus bus ir “Šventinio sūrio”. Karvutės tešmuo pradėjo pilnieti, speniai sustamantrėjo, teko perrišti spalvotais kaspinėliais ir apginti nuo Maxi ir Super Rimi  okupacijos. Operatyviai padarytas veiksmas padėjo, už skylės kraštų niekas nebesikabino. Nebesikabino, nes virš galvos stovėjo  karvutė “Šilo gėlė” ir su pasitenkinimu mosikavo ir kilnojo uodegytę. Pakvipo pavasariu.
          Netikėtai šalia Vilniaus miesto pasigirdo sraigtasparnių motorų gaudesys. Tolimame salės kampe iš po minkštasuolio išlindo radio antena. Šturmanas Geležėlė ištraukė iš ausies vieną titnago kamštuką, išgirdo: -Čia aš…Čia aš, Andrieja Pipindrėja. - Kaip girdit? -Kiek? -Trys malunsparniai  Nauji? - Ačiū Dievui. - Pagaliau…. Kiek? -Sakykit sumą. - Ooo…Dieve… Net 150 milijonų? E, -Imu visus tris. Namų renovacija palauks. Vis viena nebėra kam gyventi, jaunimas šeimomis emigruoja, o senukai kantrūs, be to, visi statistiniai, jie taip pat “emigruoja”, o trečiųjų šalių gyventojams bus gerai kaip yra.  Klausyki, Mr. Semai, sutarta, reikia skubėti, nes mano kadencija eina į pabaigą. –Priii-jom…-Misteri, Andrieja Pipindrėja, perspėju, kad virš jūsų Sostinės užskrido tūkstančiai paukščių. Pagal mūsų rodarų parodymus tai taurieji Lietuvos Sakalai, Jūrų ereliai.  Skraido ir džiugiai klykia. Pasakyk Andrieja, ką tai reiškia? Dar vienas svarbus pranešimas, Andrieja, klausykis. - Iš Škotijos pakilo Sosto įpėdinio Viliaus vadovaujama Karališkųjų Oro pajėgų naikintuvų eskadrilė. Jie lydi kapralo Pitkino vadovaujamą Oro desantininkų kuopą, kuri bus nuskraidinta į Vilnių, išdesantuota didelės Vidurio Europos, o gal ir Pasaulinės šventės apsaugai. Va, kokie dalykai dedasi pas jus Lietuvoje, Andrieja Pipindrėja, o tu nežinai. Pasakyk man, kas per žmonės yra tie Lietuwiai? Kaip girdi Andrieja?     
            -Girdžiu gerai, Misteri Semai. O Dieve, mes pralaimim. Matomai man teks trauktis pas Mamą, į vienolyną, keletai metų. Penkis metus pūtėm per Dūdą, dabar teks birbinti per birbynę. -Laikas baigti. -Jis jau ateina, Semai, -Atia. Antena nusileido, bet, laimei ar nelaimei, pokalbį įrašė  Generalitetas. Tam ir yra Generalitetas ir Broliai Grimai: Žymantas, Gediminas, Darius ir Svirnelis -  kad rinktų informaciją. Priešas nesnaudžia, šnipų visur pilna, šiandiena lauk visokių netikėtumų. Išauš ne šiaip metai, o “Drakono metai”. Visą pokalbį girdėjo ne tik Šturmanas Geležėlė, bet girdėjo ir Generolė Dalytė, Generolė Rasytė ir Generolė Irutė. Girdėjo visas Generalinis Štabas, - kad juos Kanbala…
          Šturmanas Geležėlė susikišo titnago kaištukus į ausis. Kitame tolimame kampe, prasiskleidė užuolaidos ir Šturmanas pamatė stovintį, įsisprendusį vieną ranka į šoną, kitoje rankoje laikanti špagą egzotinį apsireiškimą. Iš akių būtų sūnus Arūnėlis, o pagal apangą, lyg tai moteris su afro-ameriketiškais simboliniais apdarais. Kažkur matytas. Ji žvelgė į Šturmaną Geležėlę nugalėtojo žvilgsniu. Šturmanas suprato, kad mūšis dar nesibaigė. Jis pažino, -aiškiai, aukštai stovėjo sūnus  Arūnėlis. Jis stovėjo vienas, apgaubtas egzotikos. O kur dar trys? Nesimatė MerAZo Šnobelio, ParlamentAZo ir Agnietės. Šturmanas jautė, kad ši trijulė liko pasislėpusi už užuolaidų. Reikės juos kažkaip iškrapštyti, o gal būt patys apsirekš? Reikia palaukti ir imtis egzotiškojo sūnelio Arūnėlio. Šturmanas žvilgtelėjo į šalia stovinčią išsišiepusią Ingridą. ” Ką tai galėtų reikšti? –Tai tikriausiai sąmokslas”, - pagalvojo Šturmanas. – Na, palauk, sūneli Arūnėli. Aš tau parodysiu, iš kur kojos dygsta. –Ateik, ateik, ateik, Arūnėli, pasikalbėsim, paraitė pirštu ir nusijuosė nuo juosmens įmantriai supintą odinį bizūną, paėjo kelis žingsnius į prieki, pasitikti maištaujantį sūnų.
        Lėtais žingsniais Egzotika-Arūnėlis leidosi žemyn, laiptais link Šturmano į erdvę “arena”. Rankose virpino špagą ir žvelgė degančiom akim, tiesiai į Šturmano titnago lešiais apgaubtas, arkliškas akis. Geležėlė suprato, kad bizūnėlio gali neužtekti, - nusuko nuo bizūno rankenos trumpą titano durklą. Dešinėje bizūnas, kairėje durklas, - atremti špagos ašmenis. Šturmanas stovėjo ramus ir susikaupęs, kojomis jautė, kad yra stipriai suaugęs su Tėvynės-Lietuvos žeme, o už jo nugaros- visa Lietuva, Lietuvos žmonės. Na, gal ne visai, bet gal būt bent sapnuose kartais apsireiškia. Šturmanas pakėlė virš galvos bizūną, stipriai pasuko ir staigiai truktelėjo, -nuaidėjo garsus: -Pliaukšt. Arūnėlis akimirkai susigūžė ir padarė staigų šuolį, nukreipta špaga buvo paruošta dūriui tiesiai į Geležėlės širdį. Šturmanas kaire ranka atmušė špagos ašmenis titano durklu. Svarbu buvo  tai, kad priešininkas padarė pirmas puolimo veiksmą. Šturmanui teko atmušinėti vieną dūrį po kito, kol Arūnėlis užsimojo špaga smūgiui iš viršaus. Šturmanas pasilenkė ir špaga trinktelėjo per jo nugarą, per šarvinius marškinius. -Dzinkt. Pasilenkęs, su bizūnu pasuko pažeme ir apvijo Arūnėlio kojas, staigiai patraukė. Šis krito ant grindų kaip pakirstas dalgės rugio pėdas, -Keberkšt. Geležėlė ištiesė  ranką, pakėlė Arūnėlį, užmetė  bizūną ant sprando, prisitraukė prie savęs ir tyliai jam pasakė:
- Tai ką, Sūnau? -Pasakyki man, kur dingo Tikri vyrai? Kur dingo vienas iš trijų vyrų, Varpininkas iš Saulės miesto? -Aš viską žinau, tu likai jam skolingas, todėl patariu tau, - atiduok  pinigus. Girdi - atiduok pinigus ir paduok Varpininkui ranką susitaikymui. Antrą kartą nekartosiu. Toliau klausykis sūnau: Tavo žinioje yra toks Gintaras Bebras, Bebras, kuris konfiskavo Vilniaus senamiestyje žinomo žemaičio, keliautojo ir fotografo  Pauliaus Normanto steigiamo Rytų kutūrų muziejaus pusrūsius. Perspėk Bebrą ir Šnobelį MerAZą, kad gražintų tam, kam priklauso. Dabar klausykis svarbiausio: -Esi  šaunuolis, toliau braukis į  visas Partijas ir griaužk jas iš vidaus, griaužk kaip “kirminas” visas iš eilės. Žinau, tu tai moki daryti geriausiai, o dabar – pašokim: - Frau Madam.
-           Šturmanas nukėlė bizūną nuo Arunėlio kaklo, pažvelgė į sūnaus užpakaliuką, žiūrėjo, žiūrėjo, bet  apsigalvojo. Bizūnėlio nebepakėlė, apsijuosė sau aplink liemenį ir paėmė Egzotikaii-Arūnėliui už rankos, kita ranką už talijos:
-         - Maestro Kristoforai, -Fokstrotas:
                                              -Agnytė, Agnytė, Duok savo rankytę…..
              Šturmanas Geležėlė šoko fokstrotą su Egzotika Arūnėliu suglaudęs žandus, vienas kalbėjo, kitas klausėsi. Vienas kalbėjo, o kitas klausėsi. Jie vieni du aptarė ateities planus, kalbėjo apie tai kaip padaryti, kad blogis išnyktų visiems laikamams iš Lietuvos ir apskritai visame Pasaulyje. Blogio niekada nenugalėsime, jei kovosim kiekvienas atskirai po vieną, siaurai. Turi būti kovojama plačiai - visose “frontuose, visais skaitmeniniais kanalais,
                        -Žengia pulkas linksmai,
                        šauniai mušdamas koją……