Niekas

Kartą susirūpinau labai,
Kas tas Niekas, kas jisai?

Mama kalba su kaimyne,
Klausiu: kam ką sakot?
Jos pažvelgę paslaptingai:
„Nieko nebesakom. “
Tėtis eina pro duris,
Aš pašoku paskui.
Šis pamerkęs akį vieną:
- Niekur neisi, - sako.

Kai einu mokyklon, juokias
Kažin kas už kampo.
Atskubėjau, kur
Linksmybės tokios,
Nieko neberandu...

Atsigulus vakare,
Lyg girdžiu kas šlama.
Klausiu sesės, ar girdi?
Kas namie šiurenas?
Ta pasako „Niekas“ 
Ir devintą sapną audžia.
Aš kamuojuosi ilgai,
Niekas širdį graužia...

Pasakykit pagaliau:
Kas tas Niekas, ponai?
Juk kai bėgome ieškoti,
Jo neradom, Jonai.