NeSeneka NeLiucilijui (laiškas n+8 )

Cezario pjūvis

Mielas drauge, šian pakalbėkime apie žodžio reikšmę, kuris pirmiausia buvo pas Dievą. Tebūnie ištartas nors vienas žodis, užrašyta nors viena raidė ir tai sukuria torsioninį lauką. Tad prieš ką nors sakant, rašant, visada  pagalvok. Kaip dabar madinga sakyti-būk žalias, garsiai nešiukšlink. Aš žinau ką pagalvojai, perskaitęs laiško pavadinimą, o jei pakeisiu nors raidę, skaityk- Cezariui spjūvis.
Pereitą kartą manęs klausei apie draugystę. Tai prisipažinsiu tau, kad ištikimesnio draugo už tave nėra, nes tiesiog to negali būti. Patys tikriausi tai seni draugai. Bet turiu priminti  tau, kad ir nauji draugai žino, kad draugus sau renkuosi aš, o ne jie mane, tik vis tai pamiršta.
Pagalvok pats, kad tu būdamas kad ir ąžuolas, nueini į girią, kurioje daug  medžių. Jie klausia -kas tu toks ir visi žiūri į tave kad galėtų pasimatuoti savo kreivumą. Tai ir sakau, nepasitikėk kiekvienu žaliūku, nes vienas bus nepatenkintas kad tu už jį kreivesnis, o kitas- kad tiesesnis ir stengsis palysti tau po žieve, o šakomis ir lapija užgožti. Žiūrėk medžių suderinamumo. Juk ir pušis puikiai auga ąžuolo paunksnėje.
Arba tu esi įbridęs, kaip galvoji, į savo upę ir išrengi  kūną, bei sielą nuprausti. O kitas toks pat kitame krante tau
lyg draugiškai pamojuos, bet pagalvos kodėl jo upėje braidai. Tai kas kad toje ateivių  upėje visi tokie, bet nesuprasi kas galvoja savo galva, o kas implantais. Juk pats žinai kad dangiški implantai irgi skiriasi nuo žemiškų, trijų sidabrinių implantų, kuriuos implantuojasi savo noru, iš godumo. Ir nors tikslas tas pats, „ekstrasensas“ vis kitas. Vienas gali būti su migdolinėmis akimis, o kitas su žiūronais ir ausinėm krante gelbėtojų, saugumo boštelyje.  Pagal išvaizdą taip pat niekada nespręsk, nes  tai gali būti tiesiog klonas.  Kol Galaktikų Taryba neįsikišo, zetai klonavo masiškai. Net Kenedį nušovė jo apsauginis į galvą iš nugaros jo paties rezidencijoje, o Kenedžio kloną nušovė Dalase Li Haris  Osvaldas. Bet nesibaimink per daug, klonų taip lengvai dabar nerasi. Jie jau guli mauzoliejuose. O štai draugų-tai kaip miške medžių. Tik kai jiems atsuki nugarą, tai žiūrėk kad peilio neįsmeigtų.
Klausi-prie ko čia tas Cezaris. O tai prie to, kad labai charakteringa jo baigtis. Atsuk laiką atgal ir pamatysi šiurpią sceną senate. Tai ir sakau tau, laikykis per lanko šūvį nuo naujų draugų.  Jie moka daug ir gražiai kalbėti, bet „juos atpažinsite iš jų darbų. „|
Lik sveikas.