Dvigubas efektas

liūdesys, jis kaip durų
girždėjimas, jis kaip tamsa
įsliūkinanti vakarą pro
uždarytų langų ertmes,
jei namai neturėtų langų,
ar tamsą pažinčiau mažiau
gal ne taip stipriai geltų,
jei namai neturėtų langų

man patinka žiūrėti į ją
man patinka žiūrėti į ją
tamsoje
bekraštėje tamsoje
beribėje,
nusidriekiančioje nuo vieno žemės pakraščio iki kito
ar mes įkvepiame tamsą
o šviesą,
negali būti, jog tamsa ir šviesa neturėtų dalelių,
o egzistuotų tiktai deguonis
ką mes iškvepiame įkvėpę
tamsą ir šviesą
aukso daleles
ar chlorofilą

vakarais, o ne, tai ne liūdesys,
tai minčių maratonas, jos mėgsta lenktyniauti tarpusavyje
žvilgčiodamos vieną į kitą, o kuri gi pirmoji
pasieks finišą
minčiai pasiekti finišą tai tas pats kas
bitei įgelti, todėl kartais jos ima
sukti ratus,
nes mintys yra gudrios

tada, kai namuos nerandu jokios išeities,
nei lentynoje knygų, nei tarp puodų
balkone, kambariuos, tada išeinu į lauką,
bet kai ir lauke nerandu išeities –
ant kelio, tarp medžio šakų, danguje,
mėnulyje ir žvaigždės nesuteikia prieglobsčio

kai nerandu tavęs ir išeities atsirėmusi į tave
ar priglaudusi prie peties švino pripildytą
galvą

tada tik tada, kai viską išbandau ir niekur niekur
nei laike, nei erdvėje,
nei viduj, nei išorėj nerandu
išeities

tada įsijungiu mėgstamą Lietuvos moterų grupę „Lexotonil“
paleidžiu skalbiamosios mašinos muziką

ir išeinu