Krinta rudenio lapai.
Dangus pasipuošė,
Ar nematei
Melsvai pilka skara?
Nebegirdi melodijos paukštelio
Vieni išskrido, juk matei.
Kiti dar čia,
Tačiau sparnu pamos ir
Išskraidins save nakčia.
Iš kur tas liūdesys
Pasiveja kas kartą rudenį
Kai žemėje šitoj
Tokia plati spalvų gama.
Ir norisi sakyti-
Liūdėti jau gana.
Krinta rudenio lapai...
Tokie spalvingi ir su paslapčia.
Tik niekaip negali suprasti,
Kodėl jie krenta,
O tu esi dar čia?