L.O.L (lots of love..)

Mes susipažinom mokykloje, per pertrauką. Tikrai nebūčiau pagalvojus, kad jis, bus pats svarbiausiais žmogus mano gywenime.. Pradėjome daugiau bendrauti, susirašinėjimai iki vidurnakčio, vaizdo siuntimai viens kitam..  Kartą nutiko taip, kad jis tapo beveik visų nemėgstamas, nebeturėjo draugų. Kad bendravau su juo, susilaukdavau patyčiu, žeminimų.. Tačiau spjaudavau ant jų nuomonės. jaučiau kad jis kažkuom ypatingas, ir skiriasi nuo kitų. Jis buvo kitoks.. Jis buvo išskirtinai supratingas, mielas, nuoširdus, nepasikėlęs. nutarėme susitikti dviese. Pirmą kartą su vaikinu bendravau taip lengvai, tiesiog negalvojau ką kalbu, lyg su geriausia drauge. Jaučiausi tokai laiminga, lyg būčiau suradus tą vienintelį, tą tikra, sutvertą man. Jo humoro jausmas nerealus. Su juo praliestos dienos buvo geriausios mano gyvenime. Jis buvo geriausias dalykaas man nutikęs man. Taip laikui bėgant jis tapo man pats swarbiausias. iš visų visųų. galėjau jam sakyti viską. neįsivaizdavau savęs be jo.. <3 mes nebuvome pora, bet mes buvome geriausi draugai pasaulyje. patys patys geriausi. aš jį mylejau taip stipriai, jo apkabinimas man sutegdavo vilties, džiaugsmo, aiškuu šiluumos ir meilėės. Ir štai, wieną wakarą, pajaučiau, kad mylių jį labiau nei draugą, mano jausmai jam tapo daug stipresni bei tvirtesni, supratau kad tai meilė. Labai norėjau jam tai pasakyti, tačiau nenorėjau rašyti sms'u. turėjau tai pasakyti realybėje. Prisėdau prie PC, ir jis man iškarto parašė. Platii šyypsena mano veide. Ir staiga.. jo sms: Nepyk, turiu kitą.  Hm, atrodė kad katik mano šidis sudužo į tūkstančius šukių, neliko noro nieko daryti. tik verki, ir tik verkti. Visalaika galoju tik apie jį.. Taip praėjo kelios savaitės, kai jis man nerašė, mes nebendravom.. man tai praėjo kaip keleri metai.. be jo.. Ir štai, vieną dieną jis man parašė <3 mes ir vėl pradejome šiektiek bendrauti. nesakiau jam kad jis man patinka, nes žinojau kad jis neatsakys tuo pačiu. Vieną dieną po pamokų, mes praleidome dieną kartu. Niekada nepamiršiu tos dienos. Nuo tada aš jį dar stipriau ir karščiau myliuu. Galvoju apie jį 80% savo dienos. Tačiau, kai pasirodė kad jau viskas grįžta, staiga viskas sudužo. Jis susidėjo su netinkamai žmonėmis kurie pakeitė jį. Mano vienintelį ir nepakartojamą *a**ką.: (Dabar myliu žmogų, kuris turbūt net neegzistuoja. Jo jau nebėra, jis jau nebetoks kaip ankščiau. Žmonės keičiasi, prisiminimai ne..  Jau nebesiorentuoju savo jausmuose, patinka jis man ar ne..  Jeigu jam rūpėčiau, jis nesielgtų taip, kaip elgiasi dabar. Taigi žinau kad jis manes nepamils ir taip niekada nebus, bet vistiek tikiuosi.:)