Naivuolio galas

Tai netiesa,
tai tik naktis juoda,
net jei už lango
vėlyvo miesto dar šviesa,
draugai juk neapgauna,
mylimieji nepalieka.
Mus nugali tiktai tiesa,
nes juk Teisybė amžina.
Atleistina netgi suklyst,
bet tik prieš tuos,
kurie ir patys klydo,
nejau nuvilsi juos,
Teisybės kalvius,
kurie nakties tamsoj,
nukalę kardą
atidavė jį tavo draugui,
o jis žmogus neklydęs
Į širdį tavo
pataikė nesitaikęs.