Moteris vardu ...

Kai vandenyno bangos veržiasi į krantą
Mėnulio spinduliais aš leidžiuos iš paskos.
Krante tame – tik tuštuma – bet ne –
Kažkas sublyksi kaip delčios
Benykstanti už debesų šviesa.

Tiesa. Turėjau prisimint tave.
Koks tavo vardas?
Mylėjau juk tave kadais.
O gal ir ne?
Gal tiktai šiaip žavėjaus?

Koks tavo vardas?

Kai vandenyno bangos veržiasi į krantą,
Užliedamos ir griaudamos ką randa,
Ant kalno sau ramioj vietelėj
Svajoju apie tą mergelę
Kurią kadais mylėjau
(o gal ne?).

Kada tai buvo?
Kur tai buvo?
Gal sapne?

O taip – dar pamenu tą sapną,
Dainavom, gėrėm, šokome visi.
Norėjau apkabint tave, bet nedrįsau.
Kiti tai darė, aš tiktai žiūrėjau,
Betgi – tiek metų jau praėjo, užmiršau...

Koks tavo vardas?
(nežinau)

Kai vandenyno bangos veržiasi į krantą,
Guliu dugne, užlietas masės vandenų,
Ir man taip gera ir ramu.
Jaučiuos lyg cukraus gabalėlis
Tirpstantis kavos puodelyje,
Kur nugrimztu

Kaip laivas,
Skęstantis Atlanto gilumoj.
Laimingas aš esu.

Koks tavo vardas?
Ak, pamenu, tiesa –
...