nerimas

Išėjau iš namų pakelėm
Toks sumišęs paklydęs jausmais
Ir kalbėjau su pievų gėlėm
Su tavim kaip kalbėjau rytais

Negirdėjai manęs kai šaukiau
Kai šnibždėjau ausin neklausei
Aklą naktį mėnulio prašiau
Bet vistiek paryčiui išėjai

Pamylės vėjas saulę ryte
Ir lietum krištolinu prabils
Tu sakei kad sugrįši sapne
Ir kai rudenį oras atšils

Tavu žodžiai surišo rankas
Tavo lūpos užvaldė mintis
O žaizda neužgyja kol kas
Ir tas skausmas tik plečia šaknis

Nebegrįšk jeigu jausmo nėra
Nesivysiu tavęs įkandin
Ką turėjai gražiausio slapčia
Aš įkalinau savo širdin