vėjas galanda tylos ašmenis
jie blyksteli kaskart
atmerkus akis
ir pranyksta
tamsoje nepastebiu
lyg spanguolės
nurieda lašeliai
šlubčioju nakties greitkeliu
skauda
taip
skauda
net saldu burnoje
tarsi po netikėto bučinio
kurį dovanoju tau
kurį dovanoji man
mano sapnuose
vėjas vis galanda tylą