Gyventi...
Nebijo vėjas meilės,
Nebijo jis mirties.
Laksto, vilioja, šlaksto
Vėjavaikiškus jausmus,
Ligas: gyventi ir nemirti,
Džiaugsmus: skraidyti ir kilti.
Nebaisu vergija
Ir nelaisvė..
Jis laisvas...
Jis galingas...
Jis mana širdis...
Grožis...
Koks žavus drugelio gyvenimas:
Gimsta, kad žavėti,
Gimsta, kad kerėti,
Pasauliui spalvas rodyti
Ir tyliai po medžiu numirti,
O ryt ir vėl atgimti
Ir skraidyti,
Ir mylėti
Tą trumpą dienos laiką...
Mylėti...
Kaip myli jūra žemę,
Mažą smiltelę,
Kaip savo vaiką glosto,
Kas rytą gintarais ją puošia...
Globoja, saugo
Ir tyliai lopšines dainuoja,
Niūniuoja, gražiausias gėles dovanoja...
Nekęsti..
Kaip brolis brolį žudo,
Kiek daug žemėje Judų, klastų,
Kiek daug piktų žvilgsnių...
(Kai sruva širdis krauju)
Žmonių - žvėrių
Ir jų poelgių keistų...
Kai miršta meilė akyse
Žmogaus, kuris tavęs nekęs...
Mirtis..
Juoda, tamsi švelniai apglėbs mama,
Pasakys: vaikeli, tau gana...
Eime į šalį be kančių,
Be tų žvilgsnių negerų,
Eime, vaikeli, ten toli,
Kur beribė praeitis,
Kur šalis,
Vadinama mirtis..