Daugiau alsavimo

Kai užmiega blakstienos,
Įsivėlusios į šviesoforų tinklą---
Žalia, geltona-nesvarbu, juk tinka
Dejuoti, šaukti miegant ant galinės...

Bučiuok sau kaktą svetimom lūpom,
Išgerk bučinį-liko tik suodžiai?
Puikiai žinai (Gal parūkom?)
Tai tik tušti mano žodžiai.

Žodis po žodžio, nors ir kandžiai
Užkali man akis-aš tau langus.
Išgaruoja ašara nuo asfalto
Išprakaituodama nuo pagalvės kaltę.

Kvapą užgniaužia: prašai pasigailėjimo,
O galiu tik palinkėti, kai lieki liūdesy:
Daugiau tau mylimo numirėlio alsavimo,
Kai lieki viena kambary.