Graži Meilė

Matematikos pamoka vidurineje mokykloje.  Klasėje tvyro  susikaupimas, vaikai nurašinėja  užduotį, kurią energinga, jauna mokytoja kreida beldžia ant klasės lentos. Toliausiai stovinčiame suole sėdi berniukai. Jiems penkiolika metu. Vienas jų spuoguotas, kitas atlėpausis - jie vis garsiau brazda ir ginčyjasi, iš vienas kito atiminėja spalvotą cilindrinį daiktą. Mokytoja liaujasi rašiusi ir tylėdama žengia tarpsuoliu besimušančių berniukų link. Vaikams bekovojant dėl daikto, atlėpausis išplešia balionėlį iš draugo rankų. Pasigirsta šnypštimas,  į orą šauna ašarinių dujų čiurkšlė.

Mokytoja teprataria kelis žodžius norėdama subarti vaikus, bet nespėja užbaigti sakinio, nes paveikta ore pasklidusių  cheminių medžiagų ima kosėti, jos akys plūsta ašaromis. Užsidengusi  veidą rankomis ji išbėga iš klasės. Vienas paskui kitą mokiniai  taip pat ima kosėti ir skubiai pasišalina. Klasėje lieka verkti veidais įsirėmę i stalą  du įvykio kaltininkai. Aidi pamokos pabaigą skelbiantis skambutis.

Vaikų būrelis stovi autobuso stotelėje, į kurią įrieda geltonas mokyklinis autobusas. Berniukas su didelėmis ausimis, skuba pasivyti belipančius i autobusą mokinius, bet užmynęs ant savo batelių raištukų ir parkrita. Mokiniai,  nors lipdami į autobusą pastebėjo nelaimę, neperspėja vairuotojo ir  autobusas  išvyksta. Berniukas pastebi horizonte kylančius juodų dūmų kamuolius, ir kurį laika  susidomėjęs juos stebi. Gatve pradulka gaisrinės pagalbos automobiliai su įjungtais garsiniais signalais ir švyturėliais. Jis perriša savo nudėvėtų juodų batelių raištelius ir leidžiasi į kelionę namo pėsčiomis.

Medinis namas užmiestyje. Tvarkingas gyvenamasis kambarys, apstatytas būtiniausiais baldais.
Ant sienos pakabintas paveikslas vaizduojantis Šventąjį Jurgį kovoje su blogį vaizduojančiu Slibinu. Įjungtas senovinis radijo prietaisas praneša žinias. Pranešama, kad įvyko nelaimė gamykloje „Jonavos Azotas”. Siūloma likti namuose. Kam reikia buti atvirame ore, patariama dėvėti medžiagines kaukes. Stambaus sudėjimo vyras sėdi prie stalo ant kurio pasidėjęs taiso išardytą akordeoną. Išgirdęs naujienas, jis išeina į lauką. Veda aplink namą besiganančius gyvulius į ūkinius pastatus. 

Vieškelio pakraščiu lėtai juda arklio traukiamas vežimas, raudonai dažytais mediniais ratais. Jame, ant pasostės sėdi snūduriuojantis žilabarzdis važnyčiotojas, jam ant peties tupi juodas varnas. Vežimui riedant pro keliu einantį vaiką, berniukas įšoka į jo galą ir atsisėda  atsukęs nugara į senelio nugarą, kuris, regis, nepastebi naujo bendrakeleivio.
Jiems prariedant pro pakelėje stūksantį mišką, arklys ima prunkšti ir karpyti ausimis, sustoja ir trypia kanopomis. Netoli tankmėje traška lūžtančios šakos, girdimas  urzgimas ir kriuksėjimas. Senelis sukrunta: apsidairęs, išlipa per vežimo ieną iš vežimo ir dingsta tankmėje. Berniukas, priėjęs suima arklį už apynasrio, jį glosto. Netrukus grįžta senelis sugraibo iš vežimo šakes šienui krauti ir padavęs vaikui mažą šakoms kirsti kirvelį, pakviečia kartu eiti i miško tankmę.  Urzgimas ir lūžtančių šakų garsas dažnėja. Šalia kelio paliktas stovėti arklys nerimastingai muistosi. Pasigirsta skambūs, vienas kitą sekantys kirvelio kaukštelėjimai, po kurių garsai liaujasi.

Trypia kanopomis prie krūmo parištas arklys. Grįžta dūsaudamas senelis, vežimo dugne jis sugraibo ilgą virvę ir ja nešinas vėl įlenda į bruzgynus. Vaikas padeda barzdočiui surišti žvėries kojas ir permetęs virvę per medžio šaką, dviese pakabina gyvulį ore.  Senelio rankose peiliukas, kuriuo jis negalvodamas, tiksliai pjauna nuo pakabinto žvėries lavono mėsos gabalus ir meta juos į vaiko rankomis laikomą plastikinį maišelį. Vaikas užriša maišelius ir krauna juos vieną šalia kito sau po kojomis. Varnas, kuris tupėjo ant senelio peties, striksi žeme, lesa.

Senelis ragina arkį judėti ir  vežimas barškėdamas ratais išrieda į kelią. Pravažiuoja gaisrinės pagalbos automobilis. Šį kartą jis be garsinių signalų, su išjungtais švyturėliais. Vaikas stovi kitoje kelio pusėje ranka moja sustoti raudonam „Žiguli“. Šis sustoja ir paėmęs pakeleivį nuvažiuoja.

Vakaras, tamsu. Vaikas eina apšviestu daugiabučio namo kiemu. Sustoja prie laiptinės, skambina  į daugiabučio buto duris. Atsiliepia moteriškas balsas. Berniukas pakyla laiptais iki buto durų, kurias atidaro  mokytoja, kuri nukentėjo per įvykį klasėje. Vaikas paduoda jai maišelyje suvyniotą mėsos gabalą. Mokytoja nustebusi, ji  priima dovaną ir pakviečia berniuką užeiti į butą. Uždaro duris. Mokytoja skambina telefonu, paduoda ragelį vaikui. Laiptinės durys atsidaro, iš namo išeina berniukas, laiko atidarytas duris, išeina mokytoja. Jie sėda į mokytojos automobilį. Išvažiuoja.


Ta pati kaimo troba. Prie stalo sėdi berniuko tėvas, mokytoja. Padengtas stalas apkrautas maistu.  Pro praviras duris į kitą kambarį matosi televizoriaus ekranas, kuriame vakarinė naujienų laidą. Pranešėjas skelbia, jog nelaimingas atsitikimas „Jonavos Azoto“ elektrinėje nepadarė žalos gamtai, ir pavojingų darinių gyventojams ir gyvuliams nėra. Berniukas sėdi ant kėdės atokiau nuo padengto stalo, jam ant kelių akordeonas. Tėvas išjungia televizorių. Vaikas groja W. King valsa “Graži Meilė“